Finansų sistema stabili, tačiau horizonte matyti naujų iššūkių

Sistema stabili

Sistema stabili: Lietuvos finansų sektoriaus raida yra tvari, jis atsparus galimiems sisteminio pobūdžio sukrėtimams, tačiau, šalies finansiniam ciklui pereinant į augimo fazę, būtina atidi situacijos stebėsena.

Net ir ilgą laiką vyraujant mažoms palūkanų normoms šalies bankų sektorius veikia pelningai, jo kapitalo ir likvidumo rezervai su atsarga viršija reikalavimus.

Auganti šalies ekonomika, sparčiai didėjančios gyventojų pajamos ir stiprėjanti privačiojo sektoriaus finansinė padėtis didino paskolų paklausą, todėl kreditavimo ir nekilnojamojo turto rinkos augimas įgavo pagreitį ir buvo vienas sparčiausių Europoje.

Jeigu tokia raida užsitęstų, sparti skolinimo veiklos ir nekilnojamojo turto rinkos plėtra gali padidinti sisteminę riziką ir lemti disbalansų susidarymą.

Sisteminė rizika – nekilnojamasis turtas

Šalies finansų sektoriui aktualiausios sisteminio pobūdžio rizikos yra spartėjantis nekilnojamojo turto rinkos ir kreditavimo augimas Lietuvoje bei disbalansai Šiaurės šalyse.

2016 m. aktyvumas šalies nekilnojamojo turto rinkoje buvo didelis, būsto sandorių skaičius artėjo prie iki krizės buvusių aukščiausių rodiklių, o aktyvumas sostinėje juos ir viršijo.

Nors kol kas yra fundamentalių šią raidą lemiančių veiksnių, tačiau, tokiam augimui užsitęsus arba dar paspartėjus, sisteminė rizika šalies finansų sektoriaus stabilumui 1–2 metų laikotarpiu galėtų padidėti.

Tokiu atveju išaugtų poreikis imtis veiksmų finansų sistemos atsparumui didinti, pavyzdžiui, griežtinti bankų kapitalo reikalavimus, o jeigu pagrindiniai disbalansai būtų susiję su netvaria nekilnojamojo turto rinkos raida, galėtų būti peržiūrimi Atsakingojo skolinimo nuostatai.

Bankų sektorius

Bankų sektoriaus koncentracija Lietuvoje yra didelė ir dominuoja Šiaurės šalių bankai, taigi, jeigu tose šalyse kiltų reikšmingų ekonomikos ar finansinio stabilumo šokų, tai galėtų paveikti ir Lietuvą.

Pagrindinis galimas poveikio kanalas – patronuojančiųjų bankų sprendimas mažinti riziką ir skolinimą grupės mastu, jų lėšų atitraukimas iš Lietuvos. Dėl to galėtų sumažėti kreditavimas ir Lietuvoje.

Švedijoje ir Norvegijoje būsto kainų ir namų ūkių įsiskolinimo lygis tebebuvo itin aukštas ir 2016 m. toliau didėjo.

Be to, patronuojantieji Skandinavijos kapitalo bankai nemažą dalį finansavimosi pritraukia finansų rinkose, todėl būtų pažeidžiami staigaus rizikos priedų padidėjimo.

Technologijų inovacijos

Vis daugiau finansinių paslaugų teikiant elektroniniu būdu ir šioms paslaugoms teikti diegiant informacinių technologijų inovacijas, daugėja erdvės kibernetiniams incidentams pasireikšti, todėl būtini ypač aktyvūs šalies valdžios ir privačių institucijų veiksmai didinant kibernetinį saugumą.

Būtina užtikrinti, kad, įvykus sisteminio pobūdžio incidentui, tarp institucijų būtų tinkamai teikiama informacija ir laiku atliekami atitinkamų įstaigų veiksmai padėtų užkardyti reikšmingų padarinių atsiradimą.

2017 m. gegužės mėn. vykdytoje apklausoje finansų rinkos dalyviai kibernetinių atakų grėsmę įvardijo kaip didžiausios svarbos riziką šalies finansų sistemai.

Palūkanų situacija

Nepaisant rekordiškai mažų palūkanų normų, bankų sektoriaus pelningumas buvo geras, sektorius turėjo pakankamai rezervų likvidumo ir kitiems sisteminiams šokams atlaikyti.

Tačiau testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad mažesniems bankams ir toliau būtina stiprinti kapitalą. Ilgai trunkančių žemų palūkanų normų rizika bankams tebėra aktuali, tačiau šios rizikos svarba mažėjo, bankams reikšmingai sumažinus finansavimosi palūkanų normas ir administracines sąnaudas.

Viso sektoriaus pelnas 2016 m. išaugo, didėjo ir bankų palūkanų pajamos, o turtas ūgtelėjo daugiausia nuo 2008 m. Nors patys bankai nurodo, kad skolinimo sąlygų nešvelnina, tačiau daugėja didesnio bankų polinkio rizikuoti ženklų, pavyzdžiui, apklausose įmonės nurodo, kad atmetama vis mažiau paskolų paraiškų, auga mažesnių paskolų verslui dalis.

Nors pastaraisiais metais bankų sektoriaus pelningumas didėjo, bankai turi išlikti budrūs kylantiems iššūkiams. Pavyzdžiui, kreditavimui spartėjant, būtina atidi ir atsakinga skolinimo politika, kad nesusidarytų su pernelyg sparčiu įsiskolinimo ar būsto kainų augimu susijusių disbalansų.

Finansinėmis technologijomis besiremiantys naujieji rinkos dalyviai (FinTech įmonės) lems konkurencinės aplinkos pokyčius, prie jų turės prisitaikyti ir bankai, didindami investicijas naujų produktų ir technologijų plėtrai.

Lietuvos draudimo rinka 2016 m. sparčiai augo, sektoriaus mokumo rodikliai buvo dideli, o produktų su garantuotosiomis palūkanomis daliai menkstant, mažėjo ir mažų palūkanų rizikos aktualumas draudimo įmonėms.

Vis dėlto ilguoju laikotarpiu Lietuvos gyvybės draudimo sektorius turi būti pajėgus veikti efektyviai ir pelningai, perdėm nesiremdamas mokestinėmis lengvatomis.

Ekonominė raida

Teigiamos šalies ekonomikos raidos prognozės leidžia tikėtis tolesnio paskolų portfelio didėjimo, tačiau augimo tempas gali sulėtėti – tai savo finansavimo planuose nurodo ir komerciniai bankai.

Komercinių bankų vertinimu, per 2017 m. paskolų privačiajam sektoriui portfelis turėtų paaugti kiek mažiau nei 6 proc. Palyginti su pastarojo meto skolinimo plėtra, toks augimas būtų lėtesnis.

Kartu yra nemažai veiksnių, galinčių skatinti tolesnį skolinimo ir būsto rinkos augimą. Prognozuojama, kad gyventojų pajamos 2017 m. gana sparčiai augs.

Be to, paskolų palūkanos tebėra mažos, sostinėje demografinė padėtis kol kas palanki, o verslo ir gyventojų lūkesčiai geri.

Vis dėlto vidutiniu laikotarpiu tiek skolinimo, tiek nekilnojamojo turto rinkos plėtrai vis didesnį poveikį darys prastėjanti šalies demografinė padėtis – jaunesnių gyventojų daliai mažėjant, atitinkamai pradės menkti ir būsto bei paskolų paklausa.

Lietuvos bankas – priežiūros tarnyboje

Lietuvos bankas yra pasirengęs prireikus aktyviai taikyti riziką mažinančias ir sektoriaus atsparumą didinančias makroprudencinės politikos priemones, tačiau didelį dėmesį atsakingam rizikos valdymui turi skirti ir rinkos dalyviai.

2016 m. pabaigoje įsigaliojo papildomo kapitalo rezervo reikalavimas sisteminės svarbos bankams Lietuvoje. Kas ketvirtį yra atliekamas anticiklinio kapitalo rezervo normos vertinimas, atsižvelgiant į kreditavimo bei nekilnojamojo turto rinkos raidą (kol kas ši norma yra lygi 0 %).

Atliktas ir sisteminės rizikos rezervo – makroprudencinės politikos priemonės, kuria siekiama didinti bankų sistemos atsparumą struktūrinei sisteminei rizikai, – poreikio vertinimas.

Nuspręsta kol kas šios priemonės netaikyti, o išsamų poreikio vertinimą pakartoti 2018 m.

Kredito unijos

Kredito unijų sektoriaus reformai toliau vykstant, svarbu palaikyti teisinės aplinkos apibrėžtumą. Nenumatyti ir netikėti teisinio reguliavimo pokyčiai mažina aiškumą, ko turi siekti pačios kredito unijos, o tai gali atitolinti būtiną sektoriuje susikaupusių problemų sprendimą.

2016 m. buvo baigtas nepriklausomas ir išsamus kredito unijų turto kokybės vertinimas. Iki 2017 m. balandžio mėn. kredito unijos reikšmingai pagerino turto kokybę ir sėkmingai kaupė tvarų kapitalą.,

Šaltinis: Lietuvos bankas