George Soros
Visų laikų investuotojai: George Soros
Džordžas Sorosas (George Soros) šiandien laikomas finansininku, spekuliantu, filosofu, mąstytoju, žymiausiu šių dienų spekuliantu. Jis pastoviai cituojamas, jis aktyviai dalyvauja sprendžiant problemines finansines situacijas.
Jis gimė Vengrijos žydo Šorošo šeimoje 1930 m. Budapešte. Išgyveno II-ojo pasaulinio karo holokaustą ir į Vakarus pasitraukė artėjant kitai grėsmei – Tarybų Sąjungai. Jo motina turėjo šilko parduotuvę, o tėvas buvo teisininkas.
Su padirbtais dokumentais 1947 m. Dž. Sorosas išvyksta į Jungtines Karalystes. Pradeda dirbti padavėju ir geležinkelio portje. Dėdės remiamas jis studijuoja Londono Ekonomikos Mokykloje ir ją baigia 1952 m. Tuo metu jis stažuojasi viename Londono bankų. 1956m. emigruoja į JAV ir įsikuria Niujorke.
Iki 1973 m. dirba investicinėse kompanijose „F.M. Mayer“, „Wertheim & Co“, „Arnhold & S. Bleichroeder“.
1973 m. nusprendžia įsteigti kompaniją „Soros Fund Management“. Visą aštuntą dešimtmetį kompanija veikia kaip alternatyvaus investavimo fondas (hedge fund). Vėliau fondas performuojamas į žymųjį „Quantum Fund“. Fonde jis dirbo drauge su kitu žymiu investuotoju Džimu Rodžersu.
Finansų pasaulyje Džordžo Soroso asmenybė vertinama kontroversiškai. Vieniems jis žymus investuotojas ir filantropas, kitiems – grubus spekuliantas sužlugdęs ne vienos valstybės valiutas ir iš to susikrovęs turtus.
Veikla
Dešimtajame dešimtmetyje, po Berlyno sienos griuvimo, Europa susidūrė su naujais ekonominiais ir finansiniais iššūkiais. Reikėjo apjungti Europą. Paradui vadovavo Vokietija, Prancūzija ir Jungtinės Karalystės. Buvo priimtas politinis sprendimas dėl bendros valiutos. Šalys, norinčios prisijungti prie bendros valiutos sistemos, privalo laikytis Valiutų Kursų Mechanizmo ERM II).
Tuo metu Sorosas fondą valdė drauge su kitu žymiu investuotoju Stenliu Drukenmileriu (Stanley Druckenmiller). 1992 m. jie pastebėjo, kad svaro sterlingų ir Vokietijos markės kursas naujos valiutos ECU atžvilgiu palaikomas dirbtinai.
Taip pat skaitykite:
Kaip tampama legenda
Anglijos centrinis bankas (BoE) pastoviai rinkoje atliko intervencijas svarų sterlingui palaikyti. Dž.Sorosas išsiaiškino kada centriniam bankui pasibaigs resursai svarui palaikyti. Tai reiškia, kad rinkoje svaras nebus palaikomas ir galima jį drąsiai pardavinėti. Taip ir buvo. Dž.Soroso fondas panaudojo visas įmanomas lėšas ir Forexe pardavė svarus.
Vienais šaltiniais teigiama, kad fondas svarų pardavė už 10 mlrd. dolerių. Kitais šaltiniais sakoma, kad užteko ir 1,5 mlrd. dolerių. Bet per naktį fondas uždirbo virš milijardo dolerių bendrojo (iki mokestinio ir neatskaičius komisinių) pelno. Tai padarė Džordžą Sorosą legenda. O pats Sorosas po šios nakties vadinamas Žmogumi Sužlugdžiusiu Anglijos Banką.
Legenda labai graži. Paprastais paskaičiavimais matyti, kad 1,5 mlrd. dolerių neužtektų sužlugdyti bankui. O kai centrinis bankas negali palaikyti savo valiutos, tai vietoj Soroso galėjo būti kitas spekuliantas. Ne Sorosas sužlugdė banką, jis pats judėjo žlugimo link.
Tik „Quantum“ fondo valdytojų įžvalgumo, kruopštaus darbo ir šiek tiek avantiūros dėka buvo pasiektas teigiamas spekuliacinės operacijos rezultatas. Ir neigiamas kalbas apie Dž.Sorosą labiau galima priskirti pavydui ir graužačiai.
Dabar
Dar viena toks pats šansas Dž.Sorosui pasitaikė tame pačiame dešimtmetyje. Tuo metu sparčiai kilo Pietų Korėjos, Malaizijos, Tailando ir Singapūro ekonomikos (Azijos Tigrai). Nenuostabu, kad pūtėsi burbulai ir jie sprogo „Azijos krizės“ pavadinimu 1997 m. Tailando centrinis bankas jau nesugebėjo palaikyti Tailando bato kurso JAV dolerio atžvilgiu. Situaciją aštrino spekuliantų išpuoliai prieš batą. Čia daug prisidėjo ir Dž.Soroso fondai.
Lietuvoje Dž.Soroso filantropinė veikla žinoma kaip „Atviros Lietuvos fondas“. Tokią veiklą jis pradėjo dar aštuntame praeito amžiaus dešimtmetyje. Finansiškai rėmė studentų judėjimą, nukreiptą prieš apartheidą Pietų Afrikos respublikoje. Jo fondai buvo beveik visose buvusios Sovietų Sąjungos ir Varšuvos pakto respublikose. Tokia, kokia yra dabar Lietuva, įvyko ne be Dž.Soroso pinigų pagalbos.
Džordžas Sorosas kažkada pasakė, jei nebūtų tapęs investuotoju, būtų tapęs filosofu. Jis ir šiandien aistrą filosofijai išlieja rašydamas knygas.
Knygos
Žinomiausios jo knygos yra:
- „Finansų alchemija“ („The Alchemy of Finance“) 1987,
- „Nauja finansų rinkų paradigma“ („The New Paradigm for Financial Markets: The Credit Crisis of 2008 and What it Means“) 2008,
- „Pasaulinio kapitalizmo krizė“ („The Crisis of Global Capitalism: Open Society Endangered“) 1998.
Jo knygos sunkiai skaitomos, nes jose bando išdėstyti savo labai originalų požiūrį į finansų rinkas. Savo teoriniuose pasvarstymuose Dž.Sorosas vystė refleksyvumo (reflexivity) teoriją. Nelogiškas ir chaotiškas rinkos dalyvių elgesys ir supratimas, kaip šis elgesys keičia turto kainas rinkoje (reflexivity) ir sudarė jo investavimo strategijos pagrindą.
Iš principo refleksyvumo teorija prieštarauja akademiniam įsivaizdavimui apie kapitalo rinkas. Dabar Dž.Sorosas teigia pasitraukęs iš aktyvios investicinės veiklos. Tačiau nuolat laiko ranką pridėjęs prie pasaulio finansinio pulso. Juk dar Džesis Livemoras sakė, kad niekur taip nepasikartoja istorija, kaip finansų rinkose.
Dž.Sorosas tai įrodė. O įrodęs pasinaudojo. Sėkmę rinkoje ir sudaro sugebėjimas atrasti galimybes ir sugebėjimas jomis pasinaudoti. Didelio talento tam nereikia. Tam reikia daug dirbti.
Dž.Soroso puslapis internete.
Džordžo Soroso mintys:
Nesvarbu, teisus Jūs ar ne; svarbu kiek uždirbote, kai buvote teisus ir kiek praradote, kai buvote neteisus. Akcijų burbulai nesusidaro iš nieko. Jie turi tvirtą pagrindą realybėje, bet ši realybė iškreipta klaidingu suvokimu.
Paprastai finansų rinkos yra nenuspėjamos. Todėl reikia turėti įvairius scenarijus. Tačiau idėja, kad galima nuspėti rinkos ateitį prieštarauja mano požiūriui į rinką. Investicinio sprendimo priėmimas panašus į teorinės hipotezės suformulavimą ir pritaikymą praktiškai. Skirtumas tas, kad investicinio sprendimo tikslas yra uždirbti pinigus, o hipotezės tikslas sukurti visuotinai galiojančius apibendrinimus.
Jei investavimas jums yra įdomus, jei jūs smagu, tai jūs tikriausiai neuždirbate jokių pinigų. Geras investavimas yra nuobodus. Žaidimas pagal taisykles atitinka visuomenės interesus, bet ne jūsų.