Itin mažų palūkanų aplinkoje Lietuvos bankas investavo pelningai
Investavo pelningai. Investuodamas savo finansinį turtą, Lietuvos bankas 2016 m. uždirbo beveik 48 mln. Eur pelno, t. y. trečdaliu daugiau nei 2015 m. Iš aukso investavimo pernai uždirbta daugiausia per pastaruosius 9 metus. Vis dėlto investicinė aplinka yra itin sudėtinga, todėl Lietuvos bankas įgyvendina papildomas priemones, kurios leistų suvaldyti tikėtinus nuostolius ateityje.
„Investavimo rezultatai patvirtina, kad pasiteisino sprendimas finansinį turtą valdyti lanksčiau – išplėtėme investavimo priemonių arsenalą bei geografiją, prailginome trukmę ir dar labiau išskaidėme riziką. Tačiau, prasidėjęs JAV ir anksčiau ar vėliau prasidėsiantis Europoje, palūkanų kilimo ciklas verčia ruoštis naujiems iššūkiams. Didėjančios palūkanos lemtų dalies mūsų investicinio portfelio nuostolius.
Be to, investavimo rezultatams didelę įtaką turi akcijų kainų ir valiutų kursų pokyčiai“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.
Valdymo politikos rezultatas
2013 m. pabaigoje atnaujinęs nuosavo (su pinigų politika nesusijusio) finansinio turto valdymo politiką ir ją sėkmingai įgyvendinęs, per pastaruosius trejus metus Lietuvos bankas iš atsargų investavimo uždirbo beveik 200 mln. Eur.
Keičiantis investavimo aplinkai, buvo keičiama ir strateginė investicijų struktūra. Itin saugių investicijų palūkanoms priartėjus prie nulio ar net tapus neigiamoms, banko investicinis portfelis papildytas bendrovių obligacijomis, taip pat akcijomis, kurios ilguoju laikotarpiu leidžia siekti didesnės grąžos.
Investavimo kryptys
Pradėta investuoti į Kinijos vyriausybės skolos vertybinius popierius, investuota ir Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje, JAV. 2016 m. pasitelktas pirmasis Lietuvos banko finansinio turto išorės valdytojas – Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (vadinamas Pasaulio banku), kuriam patikėta valdyti tam tikra nedidelė dalis Lietuvos banko finansinio turto.
Auksas – gera investicija
Lietuvos banko atsargose yra 5,8 tonos aukso, kuris saugomas Anglijos banke Londone. Esant palankioms sąlygoms, auksas investuojamas dedant indėlius arba sudarant aukso apsikeitimo sandorius. Taip 2016 m. buvo ne tik sutaupytos aukso saugojimo išlaidos, bet ir uždirbtas rekordinis pelnas – šiek tiek daugiau nei 2 mln. Eur.
„Išties gerų mūsų atsargų investavimo rezultatų pavyko pasiekti sudėtingoje investicinėje aplinkoje, kuri bent artimiausiu metu nebus palankesnė. Įvertinę galimas rizikas, vidutiniu laikotarpiu siekiame uždirbti investicijų grąžą, kuri viršytų Lietuvos banko veiklos išlaidas.
Be to, tobuliname investicijų bei rizikos valdymą ir investuojame taip, kad, net ir susiklosčius nepalankioms investicinėms aplinkybėms, galimi nuostoliai su didele tikimybe neviršytų 100 mln. Eur“, – sako Tomas Garbaravičius.
Naujovės
Atsižvelgiant į dabartinę investavimo aplinką, šių metų pradžioje patvirtintose Lietuvos banko veiklos 2017–2020 m. strateginėse kryptyse numatyta įgyvendinti finansinio turto valdymo naujoves.
Per kelerius artimiausius metus Lietuvos bankas ketina pradėti investuoti į JAV įmonių obligacijas, taip pat į obligacijas, susietas su infliacija, ir obligacijas, užtikrintas būsto paskolomis. Bus kuriamos ir plėtojamos kiekybinės investavimo strategijos.
Būdamas šalies centrinis bankas, Lietuvos bankas valdo didžiausią investicijų portfelį Lietuvoje. 2014–2016 m. vidutinis Lietuvos banko nuosavo finansinio turto dydis buvo 3,3 mlrd. Eur ir, pagerėjus investavimo aplinkai, gali būti padidintas iki beveik 5,9 mlrd. Eur.
Grąža
Per paskutinius trejus metus finansinio turto vidutinė metinė grąža (be aukso kainos pokyčio) sudarė 1,70, o bendra grąža – 5,3 proc. Lietuvos banko nuosavas, su pinigų politika nesusijęs finansinis turtas valdomas siekiant išskaidyti investavimo riziką ir didinti tikėtiną investicijų grąžą per trejų metų investavimo laikotarpį.
Siekdamas šių tikslų, Lietuvos bankas investuoja į investicinio reitingo centrinių vyriausybių, vyriausybinių agentūrų ir tarptautinių organizacijų skolos vertybinius popierius bei išsivysčiusių šalių įmonių skolos ir nuosavybės vertybinius popierius (akcijas).
Tomo Garbaravičiaus prezentaciją spaudos konferencijoje rasite čia.
Šaltinis: Lietuvos bankas