Makroekonomika: Lietuvos ūkio plėtra šiemet neturėtų lėtėti

Lietuvos makroekonomika

Šalies realusis BVP, Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, 2016 m. paskutinį ketvirtį per metus ūgtelėjo 2,7 proc. Šiemet ūkio plėtra neturėtų lėtėti.

Lietuvos banko vertinimu, 2017 m. ūkio augimas sudarys 2,4 proc. Statybų sektoriaus atsigavimas, kurį turėtų stiprinti atsigaunantis ES paramos fondų lėšų panaudojimas, ir pamažu gerėjanti pagrindinių prekybos partnerių padėtis labiausiai prisidės prie spartesnio Lietuvos ūkio augimo 2017 m. Tiesa, yra mažiau palankios ūkio raidos rizika.

BVP augimas

2016 m. pabaigoje ūkio plėtra suaktyvėjo, o bendras visų metų augimas – 2,3 proc. – buvo spartesnis nei pernai.

2016 m. Lietuvos ūkiui dar sparčiau augti neleido ne nuo ekonominių sąveikų priklausantys veiksniai: dėl prastesnių oro sąlygų sumenkęs žemės ūkio derlius ir dviejų daugiamečių ES finansinių perspektyvų sandūroje laikinai sulėtėjęs ES lėšų panaudojimas.

Pastarųjų per pirmuosius tris 2016 m. ketvirčius buvo gauta apie 435 mln. eurų (arba 1,5 % atitinkamo laikotarpio BVP) mažiau nei prieš metus.

Darbo rinka

Darbuotojams palanki darbo rinkos raida ir nedaug augusios kainos sudarė geras sąlygas namų ūkiams daugiau vartoti. Tai buvo svarbus ekonomikos augimo veiksnys 2016 m.

Namų ūkių išlaidos prekėms ir paslaugoms 2016 m. paaugo bene sparčiausiu tempu nuo ekonomikos atsigavimo pradžios. Iš vartotojams palankių pokyčių darbo rinkoje labiausiai išsiskyrė spartus darbo užmokesčio didėjimas.

Jo augimą lėmė didėjantis darbuotojų trūkumas ir kylantis minimalusis darbo užmokestis. Nors nemenką darbo užmokesčio augimo dalį lėmusio spartaus minimaliosios mėnesinės algos didinimas šiais metais kol kas nenumatytas, vis opesnė kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problema neleis darbo užmokesčio augimui smarkiai sulėtėti.

Tiesa, artimiausiu metu galimybės dar labiau didinti vartojimą gali būti mažiau palankios, nes vartotojų perkamąją galią turėtų mažinti kylanti infliacija: jau 2016 m. pabaigoje kainų metinis augimas paspartėjo, dar didesnis kainų augimas numatomas šiais metais – jį lems didėsiančios pasaulinės naftos ir maisto žaliavų kainos.

Statyb0s-BVP variklis

Svarbu pasakyti, kad paskutinį metų ketvirtį atsirado statybų sektoriaus atsigavimo ženklų.

Iš įmonių apklausų matyti, kad statybos įmonių ekonominės aplinkos vertinimas pagerėjo – pradėjo didėti įmonių atliekamų darbų ir naujų užsakymų apimtis, vis mažiau įmonių nurodo, kad pagrindinis veiklos plėtrą ribojantis veiksnys yra nepakankama paklausa.

Ženklų, kad didėja statybos sektoriaus darbų apimtis, galima įžvelgti ir Lietuvos pramonėje. Tokių pramonės veiklų kaip cemento gamyba, metalo ir metalo konstrukcijų gamyba, elektros įrangos gamyba – šių veiklų vienas didžiausių užsakovų yra statybų sektorius – pardavimų apimtis vidaus rinkoje antrojoje 2016 m. pusėje padidėjo.

Užsienio prekyba

Pasakytina, kad vis dėlto esama rizikos, kad Lietuvos eksportuojančiojo sektoriaus perspektyvos gali būti ir mažiau palankios, nei šiuo metu tikimasi.

Jau netrumpą laiką tokia rizika kyla dėl neapibrėžtumo, susijusio su pasaulio, ypač besivystančių šalių (visų pirma, Kinijos), ekonomikos augimu.

Šios šalys nebūtinai yra svarbios Lietuvos eksportuotojams, bet jos gali būti svarbios Lietuvos prekybos partneriams. Be to, jei dabartinės tendencijos Lietuvos darbo rinkoje truktų ilgiau, vis svarbesnė taptų rizika, kad Lietuvos įmonių konkurencingumas gali nukentėti dėl daugiau nei darbo našumas kylančio darbo atlygio poveikio.

Komentavo Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas

Šaltinis: Lietuvos bankas


[contact-form-7 id=”86022″ title=”Kontaktas01″]

Leave a Reply