Centriniai bankai didina palūkanas. Kokia portfelio strategija?

Senas straipsnis vėl tapo aktualus šiandien, kai geopolitiniai įvykiai pakėlė energetinių žaliavų kainas ir sukėlė kaštų infliacijos domino efektą. Taip sukeldami kaštų infliacijos domino efektą. Centriniams bankams nieko nebelieka, kaip paskubėti didinti bazines palūkanas, siekiant sumažinti infliacijos tempą.

Viens po kito centriniai bankai didina bazines palūkanas. FED, ECB, Australijos, Norvegijos, Meksikos, Brazilijos centriniai bankai; JJaponijos centrinis bankas bazines palūkanas pakėlė iki aukščiausio lygio per 31 metus, nors tai vos 1.25%. Japonija dar gerai prisimena nulines arba neigiamas palūkanas.

Kaip augančios palūkanos gali paveikti investicinį portfelį?

Jei investuojam į bendrovių akcijas, tai norime, kad mūsų turimų akcijų kaina augtų, gautume daugiau dividendų. Taip būna tada ir tik tada, kai investuotojų lūkesčiai dėl bendrovių pelnų yra aukšti, perkamos jų akcijos, keliamos kainos. Vadinasi, mums reikia pamatyti, kas įtakoja bendrovės pelningumo rezultatus.

Tiksliau, šiandien mūsų tikslas pamatyti, kaip augančios palūkanos paveiks arba nepaveiks mūsų pasirinktų bendrovių pelnus..

Idealiu atveju geriausia, kad bendrovė neturėtų nei skolų banke, nei būtų išleidusi obligacijų emisiją. Tokiu atveju ji nepatiria sąnaudų skolos aptarnavimui, t.y. nemoka jokių palūkanų.

Yra labai daug priežasčių, kodėl kompanijoms reikia skolintis iš bankų, arba leisti obligacijas. Beveik visais  atvejais tai daroma, siekiant plėsti verslą, modernizuoti procesus. Jei bendrovė būtų monopolistė, tai jei kaip ir nieko papildomai investuoti nebūtina (na, labai retai). Kad ir ką gamintų, kokias paslaugas teiktų, pirkėjas visada bus.

Bet kai yra konkurencija, jau blogai. Norint išlaikyti esamus pelnus, reikia neatsilikti nuo konkurentų, reikia prisitaikyti rinkos poreikiams. O jei siekiama uždirbti dar daugiau, tai pavargti reikia dar labiau. Toli gražu ne kiekviena bendrovė uždirba tiek, kad turėtų nuosavų lėšų investicijoms. Tenka skolintis iš išorės. Tai reiškia Ilgalaikių įsipareigojimų Balanse padidėjimą. Savo ruožtu Trumpalaikiuose įsipareigojimuose atsiranda kreditų administravimo sumos.

Palūkanos ir kreditų skolos dalių mokėjimai dengiami iš Veiklos pelno. Taip mažėja ir Grynasis pelnas. Tai tokia supaprastinta schema. Bendrovės naudoja įvairias kreditavimo schemas, labiausiai atitinkančias jų poreikius ir kiek galima pigiau kainuojančias, tačiau pati poveikio pelnui esmė nepasikeičia.

Aišku, dideli įsipareigojimai dar nereiškia, kad bendrovės pelnai kris. Nebūtinai. Investicijos kaip tik gali padidinti ir pelnus, ir jų augimą. Bendrovė gali kažkokiam laikotarpiui įgyti konkurencinį pranašumą.

Tačiau augančios ar nemažėjančios skolos gali tapti didele problema ateityje, kai pakilus palūkanų normoms, pabrangs skolų refinansavimas. Arba dar blogiau, kreditoriai pareikalaus grąžinti skolą. Kaip daug kam atsitiko 2007-2008 m., praktiškai dingus likvidumui.

Tai kas gi atsitinka, kai centriniai bankai kelia bazines palūkanų normas?

Centrinių bankų nustatoma bazinė palūkanų norma pati savaime nėra kreditavimo kaina. Bazinę palūkanų normą naudoja komerciniai bankai paskaičiuojant paskolos palūkanas. Pagal jas bankai skaičiuoja už kiek vienai nakčiai skolina vienas kitam pinigus.

Tai reiškia, kad banko kredito palūkanos susideda iš Bazės ir Banko maržos. Bazė yra pinigų kaina pačiam bankui. JAV tai sudaro SOFR (buvęs LIBOR), Europoje tai EURIBOR (arba €STR). O bankas savo palūkanas nustato individualiai kiekvienam besiskolinačiam (juridiniam ar fiziniam asmeniui).

Iš čia darosi aišku, kad kai FED ar/ir ECB (ar kitas centrinis bankas) pradeda kelti bazines palūkanų normas, pabrangs bankų kreditai visiems, tame tarpe ir verslui. Nemanome, kad centrinių bankų palūkanų kėlimą komerciniai bankai kompensuotų iš savo maržos – antros pagrindinės sudėtinės dalies paskolos palūkanų normai apskaičiuoti.

Darome prielaidą, kad ateityje dėl augančių palūkanų normų (ir kapitalo kaštų) kompanijų, į kurių akcijas mes investuojame, pelnų dinamika pasikeis. T.y. arba pradės mažėti, arba sulėtės EPS augimas. Sumažės dividendams skirta dalis (nebūtinai). Tai tiesiogiai paveiks akcijų kainas atitinkama linkme.

Darome kitą prielaidą, naujoms pozicijoms atidaryti ieškome bendrovių su kiek galima mažesnėmis skolomis.

Trečia prielaida. Tai nereiškia, kad turime uždaryti kitas portfelio pozicijas. Paprasčiausiai tikime, kad jos augs kiek lėčiau artimiausiu metu, o portfelį pildome (ar šiek tiek pertvarkome) tikėdamiesi spartesnio portfelio grąžos augimo.

Ko mes ieškome?

Tikriausiai, prisimenate neseną triukšmą rinkoje dėl AI bendrovių akcijų pervertinimo? Taip, investuotojai pradėjo skaičiuoti kompanijų kapitalines išlaidas (CAPEX). Juk būtent šios išlaidos daugeliu atveju buvo finansuojamos iš išorės. Maža to, kad neretai CAPEX viršijo Pagrindinės veiklos grynuosius pinigų srautus, tai dar minusą prie pinigų srautų prideda augantys finansiniai kaštai. Paprastai tariant, kompanijos generuoja mažiau pinigų arba net dirba į minusą

Taigi, mes ieškome kompanijų, kurių finansai valdomi pakankamai konservatyviai. Tikriausiai, sunku rasti tokių bendrovių, kurioms visiškai nereikėtų bankų pagalbos veiklai finansuoti. Vien pinigų srautams subalansuoti gali prireikti, sakysim, kreditinės linijos.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad bendrovių poreikis kreditams priklauso nuo sektoriaus, kuriame jos veikia. Čia mes turime tokią didelę įvairovę, kad tikrai neverta kiekvieną atvejį aptarinėti atskirai.

Pasižiūrėsime tik į bendrus kriterijus, leidžiančius paprastai susivokti, kas darosi su bendrovės skolomis. Žodžiu, mums jau aišku, kad kuo mažiau, tuo geriau. Bet tai reikia kažkaip įvertinti, „pačiupinėti“. Labai retoje finansinėje ataskaitoje gali pasitaikyti, kad Balanse, Ilgalaikiuose įsipareigojimuose nebūtų Ilgalaikių paskolų.

Toli neikime. NASDAQ Vilnius biržoje geru pavyzdžiu yra AB Grigiškės bendrovė. Gamybinė kompanija, turinti nuolatos investuoti į gamybos procesus, nes konkurentai labai spaudžia. Ji daug investuoja ir investuoja skolintomis lėšomis.

Tiesiog atsidarome 2026 metų I-o pusmečio ataskaitą, imam Balansą:

Ką mes matome? Per šių metų pirmą pusmetį kompanija pasiskolino virš 12 mln. EUR Ilgalaikiam materialiam turtui įsigyti (matosi Pinigų srautų ataskaitoje). Tai gali būti naujos gamybinės patalpos ar staklės. O rugsėjo 10 d. ECB pakėlė bazines palūkanas iki 2.65%.Tai nereiškia, kad jau kitą dieną bendrovė mokės didesnes palūkanas. Bankai kreditams EURIBOR peržiūri pagal sutartą periodą.

Maža to, bendrovės pinigų srautai visiškai nesubalansuoti. Birželio gale ji turėjo apie 30 mln. EUR iš prekybos gautinų sumų. Dėl šių negautų pinigų “Grupės pinigų ir pinigų ekvivalentų bei būsimų piniginių įplaukų buvo įkeista Grupės įmonių finansinių įsipareigojimų vykdymui užtikrinti” (iš ataskaitos).

Rezultatas? Akcijų kaina krenta žemyn:

O va tokioms kompanijoms kaip Veeva Systems, kurios neturi arba beveik neturi skolų, palūkanų kėlimas visiškai nereikšmingas.

Kokie rodikliai svarbūs?

Rodiklių stebėjimui čia gali būtų daug. Vien finansinės skolos dydžio jau pakanka. Yra Skolos ir Nuosavo kapitalo (Debt-to-Equity), Kritinio likvidumo (Quick Ratio), Apyvartinio kapitalo (Working capital), Ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalis tenkanti Veiklos pelnui, Mokamų palūkanų dalis Veiklos pelne rodikliai. Na ir žinoma, Laisvų pinigų srautai (Free Cash Flow/FCF). Trumpai aptarkime kiekvieną jų.

Skolos ir Nuosavo kapitalo (Debt-to-Equity) rodiklis. Skolos ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kiek pinigų trumpalaikių ir ilgalaikių skolų tenka vienam nuosavo kapitalo pinigui. Kuo didesnė rodiklio reikšmė, tuo aukštesnis įmonės finansinis svertas. Tai aukštas toks rodiklis gali reikšti padidėjusią riziką. Tačiau daug kas priklauso nuo sektoriaus. Yra dar ir kitas niuansas. Įmonės aktyviai mažina Nuosavą kapitalą, supirkdamos nuosavas akcijas. Tai net skolai neaugant, ar jai mažėjant lėčiau nei mažėja Nuosavas kapitalas, rodiklis gali augti. Todėl skaičiuojant verta įsivertinti ir supirktų akcijų kiekį (Treasure Stocks).

Kritinio likvidumo (Quick Ratio). Apskaičiavimas: (Trumpalaikis turtas – Atsargos)/(Trumpalaikiai įsipareigojimai (ir per vienerius metus mokėtinos sumos)). Tai jei rodiklis >1 – laikoma, kad tai saugu. Jei rodiklis <1 – reikia atsižvelgti į sektorių. Yra sektorių, kur šis rodiklis visada mažesnis už 1. Tai tokiu atveju gretinamos dvi to pačio sektoriaus kompanijos.

Apyvartinio kapitalo (Working capital). Apskaičiavimas: Apyvartinis kapitalas=Trumpalaikis turtas – Trumpalaikiai įsipareigojimai. Didesnis teigiamas rodiklis parodo aukštesnį įmonės likvidumo lygį.

Ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalis tenkanti Veiklos pelnui. Kiek per metus kompanija sumoka finansinės skolos (be palūkanų). Ta suma mokama iš Veiklos pelno. Naujose, ypač technologijų kompanijose Ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalis dažnai viršija Veiklos pelną ir kompanija patiria nuostolius. Stabiliose kompanijose su konservatyviu finansų valdymu šis rodiklis neturėtų viršyti 20%.

Mokamų palūkanų dalis Veiklos pelne. Akivaizdu, kad šis rodiklis turėtų būti labai mažas. 15% jau yra daug.

Laisvų pinigų srautai (Free Cash Flow/FCF). Ką tai bendra turi su skolomis? Jie apskaičiuojami iš Grynųjų pagrindinės veiklos pinigų srautų atėmus Kapitalines išlaidas (Capital Expenditures – Ilgalaikio Materilaus Turto įsigijimai). Neretai tiems įsigijimas naudojamos skolintos lėšos. Ypač jei kompanija yra jauna ir savo lėšų tam dar neturi. Gamybinių kompanijų Veiklos pajamingumas būna mažas, daug resursų reikia apyvartinėms lėšoms, todėl skolinamasi iš banko. Žodžiu, ieškom kompanijų su didėjančiais laisvų pinigų srautais nežiūrint augančių kapitalinių išlaidų.

Savaime aišku, kad reikia įvertinti ir kitus rodiklius. Tačiau jei mes koreguojame investicinį portfelį, atsižvelgdami į didėjančią skolos kainą, tai rinktis galima pradėti įvertinant būtent tai, kas aptarta šiame straipsnyje.

Apibendrinant

Kuo mažiau skolų, tuo daugiau pinigų lieka kompanijoje, O tai akcininkų pinigai. Jie grįžta per Nuosavų akcijų supirkimą (auga EPS – auga akcijos kaina rinkoje) ir per dividendų išmokėjimą. Šie auga didėjant kompanijos pelnui bei mažėjant akcijoms apyvartoje (dėl supirkimo).

Iš kitos pusės, Tokiomis kokybiškomis akcijomis verta formuoti portfelio pagrindą nuo pat pradžių, kad nereikėtų koreguoti vos tik koks centrinis bankas iš balandėlio virsta vanagu.

Sėkmės investuojant!