
Praėjusi savaitė finansų rinkoms priminė, kad infliacijos tema dar toli gražu nėra užverstas knygos skyrius. Nors pagrindiniai JAV infliacijos rodikliai toliau rodo ilgalaikę mažėjimo tendenciją, geopolitiniai įvykiai Artimuosiuose Rytuose ir sparčiai brangstanti nafta privertė investuotojus iš naujo įvertinti palūkanų normų perspektyvas.
Tuo pačiu metu JAV ekonomika išlieka stebėtinai atspari, Kinijos ekonominiai rodikliai signalizuoja atsigavimą, o centriniai bankai ir toliau balansuoja tarp ekonomikos augimo ir kovos su infliacija. Visa tai sukuria itin svarbią aplinką investuotojams prieš naują savaitę, kurios centre atsidurs FED sprendimai ir pasaulio ekonomikos augimo perspektyvos.
Naftos kainų šuolis grąžino infliacijos baimes
Didžiausias savaitės dėmesio centras buvo geopolitinė įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Irano bei galimos grėsmės pasaulinei naftos pasiūlai. Investuotojai vis aktyviau vertina scenarijų, pagal kurį energetikos išteklių kainos gali išlikti aukštos gerokai ilgiau nei manyta anksčiau.
Energetikos sektoriaus akcijos tapo vienomis stipriausių rinkoje, tačiau sparčiai augančios energijos kainos kartu kelia naujų problemų centriniams bankams. Jei naftos kainų augimas užsitęstų, tai galėtų sulėtinti infliacijos mažėjimo procesą tiek JAV, tiek Europoje.
Ši tendencija jau atsispindėjo obligacijų rinkose. Investuotojai pradėjo reikalauti didesnių pajamingumų už ilgalaikes obligacijas, nes didėja tikimybė, kad bazinės palūkanų normos išliks aukštos ilgiau nei buvo tikimasi metų pradžioje.
Investuotojams tai reiškia, kad energetikos sektorius išlieka vienu pagrindinių potencialių laimėtojų, o transporto, aviacijos ir kai kurios vartojimo bendrovės gali susidurti su didesniu pelningumo spaudimu dėl augančių sąnaudų.
JAV infliacija mažėja, tačiau nepakankamai greitai
Paskelbti JAV infliacijos duomenys rinkoms pasiuntė nevienareikšmį signalą. Metinė infliacija išliko 3.4 proc. lygyje, o bazinė infliacija (Core CPI) sumažėjo iki 2.4 proc., pasiekdama žemiausią lygį per kelerius metus. Iš pirmo žvilgsnio tai yra teigiamas ženklas FED politikos formuotojams.
Vis dėlto mėnesinis bazinės infliacijos augimas siekė 0.3 proc. ir viršijo ekonomistų lūkesčius. Dar didesnį nerimą sukėlė gamintojų kainų indeksas (PPI), kuris pakilo iki 5.4 proc., bei išaugę gyventojų infliacijos lūkesčiai.
Rinkos dalyviai šiuos duomenis interpretuoja gana atsargiai. Viena vertus, ilgalaikė infliacijos mažėjimo tendencija nesustojo. Kita vertus, augančios energijos kainos gali tapti veiksniu, kuris neleis infliacijai grįžti prie FED siekiamo 2 proc. tikslo taip greitai, kaip tikėtasi.
Dėl šios priežasties obligacijų pajamingumai išliko aukšti, o palūkanų normoms jautrus technologijų sektorius susidūrė su didesniu spaudimu.
JAV ekonomika ir toliau demonstruoja atsparumą
Nepaisant aukštų palūkanų normų, JAV ekonomika kol kas nerodo ženklų, kad artėtų prie reikšmingesnio nuosmukio. Darbo rinkos rodikliai išlieka stiprūs. Pirminių bedarbio pašalpų paraiškų skaičius išlieka žemas, o vartotojų išlaidos toliau palaiko ekonomikos augimą.
Tačiau tam tikrų silpnėjimo ženklų jau matyti būsto sektoriuje. Aukštos hipotekos palūkanų normos mažina būsto prieinamumą, todėl tiek naujų, tiek esamų namų pardavimai išlieka spaudžiami.
Šiuo metu rinkoje vis dar dominuoja vadinamasis „soft landing“ scenarijus, kai ekonomikos augimas sulėtėja be recesijos. Visgi kuo ilgiau palūkanos išliks aukštos, tuo didesnė tikimybė, kad sulėtėjimas taps ryškesnis ateinančiais ketvirčiais.
ECB siunčia griežtą signalą rinkoms
Europos Centrinis Bankas praėjusią savaitę dar kartą pademonstravo, kad kova su infliacija išlieka vienu svarbiausių prioritetų. ECB padidino bazines palūkanų normas dar 25 baziniais punktais ir kartu pakoregavo ilgalaikes infliacijos prognozes aukštyn. Tai investuotojams pasiuntė aiškią žinią, kad euro zonos pinigų politika gali išlikti ribojanti ilgiau nei tikėtasi.
Po ECB sprendimo Europos obligacijų pajamingumai pakilo iki aukščiausių lygių per daugelį metų. Tai dar kartą primena, kad pigių pinigų era jau seniai pasibaigė.
Trumpuoju laikotarpiu griežtesnė ECB politika gali suteikti paramą eurui, tačiau akcijų rinkoms tai reiškia didesnius verslo finansavimo kaštus ir mažesnį ekonomikos augimo potencialą. Tarp galimų laimėtojų išlieka bankų sektorius, kuris paprastai gauna naudos iš aukštesnių palūkanų normų aplinkos.
Euras ir toliau jaus spaudimą žemyn, nežiūrint aukšto obligacijų pajamingumo:
Kinija rodo vis daugiau atsigavimo ženklų
Po ilgą laiką trukusio ekonominio neapibrėžtumo Kinijos ekonominiai duomenys investuotojams suteikė optimizmo. Eksporto ir importo augimas gerokai viršijo lūkesčius, o prekybos balanso perteklius išliko itin didelis. Tuo pačiu infliacijos ir gamintojų kainų rodikliai signalizuoja, kad vidaus paklausa pamažu atsigauna.
Tai ypač svarbu pasaulinei gamybos ir technologijų grandinei. Stiprėjanti Kinijos ekonomika tradiciškai reiškia didesnę žaliavų, pramoninių metalų ir technologinių komponentų paklausą.
Pozityviai į tai reagavo puslaidininkių sektorius bei su dirbtinio intelekto infrastruktūra susijusios bendrovės. Jei Kinijos ekonominis atsigavimas taps tvaresnis, tai gali būti vienas svarbiausių pasaulio ekonomikos augimą palaikančių veiksnių artimiausiais mėnesiais.
Ką stebėti investuotojams kitą savaitę?
1. FED palūkanų normų sprendimas
Svarbiausias savaitės įvykis neabejotinai bus JAV Federalinio rezervo posėdis. Investuotojai daugiausia dėmesio skirs ne tik pačiam sprendimui, bet ir FED vadovų komentarams apie infliacijos perspektyvas bei būsimą palūkanų normų trajektoriją.
Bet kokie griežtesni signalai galėtų:
- stiprinti JAV dolerį;
- kelti obligacijų pajamingumus;
- daryti spaudimą akcijų rinkoms.
Akivaizdu, kad short EURUSD, bet riziką didins augantis volatilumas:
2. Jungtinės Karalystės infliacijos duomenys
Atsižvelgiant į augančias energijos kainas, investuotojai stebės, ar Jungtinėje Karalystėje infliacija nepradeda spartėti antrą kartą.
3. Japonijos centrinio banko posėdis
Japonijos pinigų politikos normalizavimas išlieka viena svarbiausių temų pasaulinėse obligacijų rinkose. Bet kokie netikėti signalai gali turėti poveikį pasauliniams kapitalo srautams.
4. Kinijos ekonominiai rodikliai
Rinka lauks:
- mažmeninės prekybos duomenų;
- pramonės gamybos rodiklių;
- nedarbo statistikos;
- naujų kreditų ir finansavimo rodiklių.
Šie duomenys leis įvertinti, ar vasaros atsigavimas tampa ilgalaike tendencija.
Išvados
Praėjusi savaitė buvo aiškus priminimas, kad rinkos pereina į sudėtingesnį etapą. Ekonomikos augimas išlieka pakankamai stiprus tiek JAV, tiek Kinijoje, tačiau investuotojų optimizmą riboja atsinaujinusios infliacijos baimės ir augančios energijos kainos.
Pagrindinis klausimas rinkoms artimiausiomis savaitėmis bus paprastas: ar ekonomikos atsparumas nusvers infliacijos riziką, ar centriniai bankai bus priversti ilgiau išlaikyti griežtą pinigų politiką?
Kol kas finansų rinkos renkasi atsargumą. Todėl FED sprendimas, naftos kainų dinamika ir nauji Kinijos ekonominiai rodikliai gali tapti pagrindiniais veiksniais, nulemsiančiais akcijų, obligacijų ir valiutų bei kriptovaliutų rinkų kryptį artėjančią savaitę.
Šaltiniai: TradingEconomics; TradongView
Discover more from Investment make Easy
Subscribe to get the latest posts sent to your email.






Leave a Reply