Ar kriptovaliutos taps mūsų pinigų ateitimi? Antra dalis

Sentimentai pinigams žmonijoje formavosi tūkstantmečius – lygiai taip pat, kaip ir pačios pinigų formos. Iš esmės niekas nepasikeitė, Karlai. Tik kriauklytės ir pupos virto popierėliais, o šie – į skaitmeninį bitą kompiuteryje. Godumas ir baimė liko tokie patys, nors ekonomikos teorija vis dar bando įrodyti, kad vartotojas priima racionalius sprendimus.

Su kriptovaliutomis mes tarsi grįžtame į tolimą praeitį. Juk kriauklelės, pupos, ryžiai ir pan. yra tie patys žetonai (tokens), kuriuos mes turim šiandien blockchain sistemoje ir vadiname bitkoinais, laitkoinais, riplais ir eteriais.

Tačiau tos senosios sistemos žlugo – dėl įvairių priežasčių. Todėl šiandien svarbu kelti klausimą ne „ar kriptovaliutos taps pinigų ateitimi?“, o „kaip jos gali ja tapti?“. Tai kur kas įdomesnis ir aktualesnis klausimas, reikalaujantis analizės. O analizuoti galime tik per pinigų istoriją ir šiuolaikinę finansų sistemą, nes kriptovaliutos dar neturi ilgos valiutos istorijos. Pasiruošęs, Karlai?

Centrinių bankų sistema ir mitai apie ją

Šiuolaikinę finansinę sistemą sąlygiškai galima pavadinti centrinių bankų sistema. Nelabai tikiu konspiracinėmis teorijomis, kad centriniai bankai sukurti rokfelerių, pasauliui valdyti. Man labiau patinka versija, kad jie sukurti visokius morganus sulaikyti nuo manipuliacijų rinkoje, kad ir ką tu man besakytum…

Sakai, kad FED yra privatus, kas ir patvirtina rokfelerių versiją. Visose civilizuotose valstybėse įstatymiškai centriniai bankai yra nepriklausomi nuo valdžios. JAV privačios nuosavybės forma labiausiai apsaugota nuo valdžios veiksmų. Juk valdžia irgi gali turėti pagundų manipuliuoti rinka…

Realiai JAV Federalinė rezervų sistema nėra privati ta prasme, kokią mes suprantame. Akcininkų turimos akcijos skiriasi nuo, sakysim, turimų Citigroup banko akcijų: negaunami jokie dividendai, kitaip nesidalinamas pelnas. FED yra ne pelno organizacija, viską gauna JAV Iždas. O ir pats bankas atlieka visuomenei reikalingas funkcijas ir neužsiima komercine veikla.

Kaip bankai sukuria naujus pinigus (skolos pinigus)

Čia prasideda vieta, kur tu, Karlai, dažnai pasiklysti. Kartojimas, kad „pinigai yra skola“, dar jų nepadaro skola. Bet mes prisikasime prie tiesos.

Taip, bankai, suteikdami kreditus – o tai jų pagrindinė veikla – sukuria naujus pinigus, t. y. padidina pinigų pasiūlą. Šį procesą reguliuoja centriniai bankai, kad pinigų rinkoje nebūtų per daug ar per mažai.

Kaip reguliuoja, mums su tavim dabar visai dzin, ten bankų reikalas ir ten viskas gerai. Tai va, bankai priima gyventojų indelius. Ir suprask, Karlai, indėliai juk nėra skolos pinigai, kaip tu mėgsti sakyti. Indėliai yra žmogaus kruvinai uždibtos bakės, pardavus savo “baltas dieneles” darbdaviui, nuo širdies atplėšus miško ar žemės plotą.

Žodžiu, tai pinigai pardavus resursus. Ir vėl gali pirkti kitus resursus už juos. Bet jei nori nusipirkti daugiau resursų, pavyzdžiui, verslui vystyti, arba nori nusipirkti pasyvą – automobilį ar būstą – teks tada skolintis.

Ir bankai kaip čia buvę. Turėdamas indėlius, kuriuos sunešę tavo kaimynai ir bendradarbiai, bankas gali suteikti tau paskolą, na kreditą. Ar taip pavadinsi, ar kitaip – palūkanas mokėsi kaip geras.

Nuo šios akimirkos, Karlai, ne tik bankas, bet ir pats tu prisidedi prie “skolos pinigų”, kuriuos taip kritikuoji, kūrimo. Yep, tai tu tai padarai. Bankais tau tik padeda. Netikėta, ar ne? Ir čia dar, žinok, ne viskas!…

Kaip vyksta pinigų multiplikacija

Tai va, bankas savo balanse parašė “Karlo skola”. Tu pinigus visus panaudojai, nusipirkai iš kaimyno namą, kaimynas su tiek babkių eina į banką ir padeda indėlį. Nelaikysi gi tiek namie.

Kaimyno bankas į savo balansą įrašo “Karlas davė kaimynui ir šis pasidėjo pinigus”. Ir tuos pinigus paskui paskolina kitam karlui. Taip kreditas po kredito ir susidaro nauji pinigai.

Bet tai nevyksta amžinai. Šis procesas baigtinis, nes ten gi yra toks privalomas rezervas, kuris neleidžia komerciniams bankams paskolinti per daug. Tai tų “skolos pinigų” rinkoje tikrai yra daug. Bet ne visi.

Ar skolos pinigai yra blogis? Ne, Karlai

Dabar, Karlai, atsistok kaip futbolininkas prieš vartus – smūgis bus stiprus. “Skolos pinigai” yra padengti resursais. Tu padengei kreditą savo darbo valandomis, kiti pinigai padengti darbo įrankiais, žaliavomis, atsargomis ir pan.

Stovėk, sakau! Dar vienas smūgis! Skolos turi savybę būti išmokėtos. Ir išmokamos. “Skolos pinigai” dingsta tuo pačiu greičiu, kokiu buvo kuriami.

Šiandien Lietuvoje pinigų multiplikatorius yra apie 3. Tai reiškia, kad kai tu iš kaimyno už 30 tūkst. eurų nusipirkai namą, bankų sistema iš viso sukuria maždaug 90 tūkst. eurų pinigų pasiūlos – ne milijonus, kaip tau gal patiktų įsivaizduoti.

Tačiau 2007 m. kreditų bumo metu situacija buvo visai kita. Tuomet multiplikatorius praktiškai siekė 50–100, nes bankai masiškai skolinosi iš Skandinavijos motininių bankų. Tokiu režimu tas pats 30 tūkst. eurų sandoris galėjo generuoti net iki 3 mln. eurų kreditų sistemoje.

Šiandien tokio efekto nebėra – multiplikatorius mažesnis, sistema griežčiau reguliuojama, o kreditų multiplikacija nebeprimena 2007 m. „pinigų fabriko“.

Aha, rokfeleriai čia kalti! Ar ne Karlai? Rockefeller’is tau davė babkių, visaip sugundė ir tu tuos pinigus nunešei į banką…

Pinigų pasiūla auga be papildomo spausdinimo

O debitoriai toliau dauginasi. Būsto reikia, ciklinėms kompanijoms reikia stakles atnaujinti, hašendemui naujus “skudurus” užsipirkti, younameit. Ir viskas – rinkoje pilna pinigų, be papildomo spausdinimo, vadinasi, nesukeliančio nevaldomos infliacijos.

O tu sakei, kad tai blogai… Viskas čia gerai! Tavo bitcoin tokių fokus-marokus nemoka. Ir, žinok, niekada nemokės.

Išvados

Kriptovaliutos nėra nei naujas auksas, nei naujos pupos – jos tiesiog dar vienas bandymas išspręsti seną problemą: kaip žmonėms duoti pinigus, kurių jie neperka iš Rokfelerių ir nespausdina garaže. Bankai multiplikuoja, centriniai bankai reguliuoja, o Bitcoin… na, jis tiesiog žiūri iš šono ir bando suprasti, kodėl Karlas vis dar mano, kad „pinigai yra skola“. Spoileris: skola yra skola, o pinigai – tik mūsų susitarimas. Ir tas susitarimas dar tik pradeda evoliuciją.

Bus daugiau… Pirma dalis

---