Šiandien pakalbėsime apie tai, kaip kriptovaliutos, tiksliau, bitcoin, gali tapti pasaulinėmis rezervinėmis valiutomis, kokiomis jau yra kelios pagrindinių šalių nacionalinės valiutos. Rezervinės valiutos yra visiškai konvertuojamos valiutos, plačiai naudojamos tarptautinėje pinigų sistemoje, nes jos sudaro didžiąją dalį pinigų institucijų (centrinių bankų ir kitų oficialių institucijų) laikomų rezervų ir yra plačiai naudojamos einamosios sąskaitos bei finansinėse operacijose.

Pasaulinės rezervinės valiutos

Pagal IMF COFER šiandien egzistuoja 8 rezervinės valiutos. Kaip matome, tai stipriausių ekonomikų nacionalinės valiutos, bei tos, kurios dažniausiai naudojamos tarptautinėje prekyboje.

Valiuta	Kodas	Statusas
JAV doleris	USD	Dominuojanti rezervinė valiuta
Euras	EUR	Antroji pagal svarbą
Japonijos jena	JPY	Pagrindinė rezervinė valiuta
Jungtinės Karalystės svaras	GBP	Pagrindinė rezervinė valiuta
Kinijos juanis (renminbi)	CNY	Atskirai įtrauktas nuo 2016 m.
Australijos doleris	AUD	Regioninė rezervinė valiuta
Kanados doleris	CAD	Regioninė rezervinė valiuta
Šveicarijos frankas	CHF	Tradicinė saugaus prieglobsčio valiuta
Kitos valiutos	–	Nedidelė dalis

Tai bitcoin taikytų ne į 9-tą poziciją, o į tą “Kitos valiutos”.

Dabartinė pasaulio rezervų struktūra

Pastaraisiais metais:

• USD sudaro apie 58 % pasaulio oficialių užsienio valiutų rezervų;
• EUR – apie 20 %;
• JPY – apie 6 %;
• GBP – apie 5 %;
• CNY – apie 2 %.

Likusi dalis tenka AUD, CAD, CHF ir kitoms valiutoms.

“Reikalavimai” rezervinei valiutai:

• Valiuta yra visiškai konvertuojama.
• Plačiai naudojama tarptautinėje prekyboje ir finansuose.
• Ja denominuojama daug tarptautinių aktyvų ir skolų.
• Ją dideliais kiekiais laiko kitų šalių centriniai bankai.
• Už jos stovi gilios ir likvidžios finansų rinkos.

Centriniai bankai laiko rezervines valiutas tam, kad galėtų užtikrinti šalies finansinį stabilumą, vykdyti tarptautinius atsiskaitymus, aptarnauti užsienio skolą ir prireikus stabilizuoti nacionalinės valiutos kursą.

Trumpai:

• Tarptautiniams mokėjimams (importui, skoloms, intervencijoms valiutų rinkoje).
• Finansiniam saugumui ekonominių ar geopolitinių krizių metu.
• Pasitikėjimui nacionaline valiuta stiprinti.
• Likvidumui užtikrinti, nes rezervinės valiutos yra plačiai priimamos ir lengvai keičiamos.

Kaip valstybės gali įtraukti Bitcoin į rezervus

Bitcoin įtraukimas į valstybės rezervus nėra technologinis klausimas – tai rezervų architektūros, geopolitikos ir centrinio banko balanso inžinerijos klausimas. Valstybės rezervai šiandien susideda iš keturių pagrindinių kategorijų:

• Užsienio valiutos (FX)
• Auksas
• SDR (Special Drawing Rights, 5-kių pagrindinių valiutų krepšelis)
• Kiti rezerviniai aktyvai

Bitcoin teoriškai gali būti įtrauktas į ketvirtą kategoriją, tačiau tam reikia trijų sluoksnių pokyčių: teisinio, institucinės infrastruktūros ir tarptautinių atsiskaitymų adaptacijos.

Teisinis pagrindas: kaip Bitcoin tampa rezerviniu aktyvu

Valstybės gali įtraukti Bitcoin į rezervus trimis keliais – teisės aktų pakeitimais, centrinio banko balanso struktūros keitimu ir tarptautinių atsiskaitymų sistemos adaptacija. Tai nėra paprastas „nusipirkime BTC“ veiksmas. Tai – daugiasluoksnis procesas, kuris keičia visą šalies finansinę architektūrą.

Valstybė negali laikyti Bitcoin rezervuose tol, kol nėra:

• teisinio statuso (klasifikacija kaip turtas),
• apskaitos standartų (IFRS/IPSAS adaptacija),
• rizikos valdymo protokolų (volatility buffers),
• saugojimo reglamentų (custody framework).

Kaip tai daroma praktiškai?

• Parlamentas arba Finansų ministerija priima pataisą, leidžiančią centriniam bankui laikyti „skaitmeninį turtą“.
• Centrinis bankas nustato rezervų klasifikaciją: Bitcoin priskiriamas prie kito rezervinio turto.
• Apskaitoje BTC įtraukiamas kaip mark-to-market turtas, panašiai kaip auksas.

Valstybės įtrauks Bitcoin į rezervus tik tada, kai tai taps neišvengiama – kai BTC bus pakankamai likvidus, pakankamai globalus ir pakankamai svarbus, kad jo ignoravimas taptų rizika.

Institucinė infrastruktūra: kaip valstybė realiai laikys bitcoin

Valstybė turi pasirinkti vieną iš trijų saugojimo modelių:

1) Self-custody (valstybiniai seifai)

• 3–7 parašų piniginė (multisig) struktūra
• raktai laikomi skirtingose institucijose (CB, FM, auditas)
• aukščiausias saugumo lygis

Privalumas: nepriklausomybė
Trūkumas: operacinė rizika

2) Reguliuojami saugotojai (custodians)

• naudojami tarptautiniai saugotojai
• identiška kaip laikant auksą užsienio saugyklose

Privalumas: paprasta
Trūkumas: geopolitinė priklausomybė

3) Mišrus modelis

• dalis BTC laikoma self-custody,
• dalis – pas saugotojus,
• dalis – kaip likvidumo rezervas OTC rinkoje.

Tai realistiškiausias modelis didelėms valstybėms.

Pirkimo mechanizmas: kaip valstybė įsigyja BTC

Valstybės niekada nepirktų Bitcoin biržoje. Jos naudotų institucinį OTC modelį, identišką aukso pirkimui.

Procesas:

1. Centrinis bankas paskiria OTC brokerių konsorciumą.
2. Pirkimai vykdomi slankiuoju vidurkiu, kad nebūtų rinkos šoko.
3. BTC pristatomas į valstybės saugojimo infrastruktūrą.
4. Balanso eilutė „kiti rezerviniai aktyvai“ padidinama.

Kodėl OTC?

• mažesnė rinkos įtaka,
• anonimiškumas,
• dideli sandoriai (100–500 mln. USD) vienu metu.

Tarptautiniai atsiskaitymai: kaip BTC tampa rezervų dalimi

Bitcoin gali būti naudojamas trimis būdais:

1) Rezervų diversifikacija (pasyvus laikymas)

Identiška aukso funkcijai:

• saugo vertę,
• mažina priklausomybę nuo USD/EUR,
• veikia kaip infliacijos apsauga.

2) Neutralus atsiskaitymo aktyvas

BTC gali būti naudojamas:

• dvišaliams atsiskaitymams,
• energijos prekybai,
• žaliavų importui/eksportui.

Tai ypač aktualu šalims, kurios:

• yra sankcionuotos,
• nori sumažinti priklausomybę nuo SWIFT,
• siekia finansinio neutralumo.

3) Energetinis rezervas

Bitcoin gali veikti kaip:

• energijos pertekliaus monetizavimo priemonė,
• rezervas energetikos sektoriui,
• būdas stabilizuoti elektros tinklus.

Tai ypač aktualu šalims, turinčioms hidro, geoterminę ir branduolinę energiją. Ir tai tik tuo atveju, jei energetikos įmonės (su valstybės kontrole) užsiima bitcoin kasimu (mining). Tokiu atveju sureguliuojama šalies energetikos sistema ir uždirbami BTC rezervui.

Kodėl valstybės apskritai tai darytų?

1) Rezervų diversifikacija

Šiandien rezervai yra per daug priklausomi nuo USD. Bitcoin suteikia nepriklausomą, nepolitizuotą rezervinį aktyvą.

2) Geopolitinis neutralumas

BTC nėra kitos valstybės įsipareigojimas. Tai svarbu šalims, kurios nori sumažinti geopolitinę riziką.

3) Energetinė strategija

Bitcoin gali monetizuoti energijos perteklių ir veikti kaip „skaitmeninis energijos rezervuaras“.

4) Žaidimo teorija

Jei kelios didelės valstybės pradeda kaupti BTC, kitos bus priverstos sekti, kad išlaikytų rezervų konkurencingumą.

Ką tai reikštų Bitcoin kainai?

Jei centriniai bankai paskirstytų:

• 1% rezervų į BTC → stiprus kainos augimas
• 5% rezervų → Bitcoin tampa globaliu rezerviniu aktyvu
• 10% rezervų → Bitcoin tampa skaitmeniniu auksu

Tai nėra spekuliacija – tai matematinė rezervų struktūros logika.

Esmė vienu sakiniu

Valstybės įtrauks Bitcoin į rezervus ne dėl ideologijos, o dėl finansinės ir geopolitinės būtinybės – ir tai įvyks per teisinę bazę, institucinę infrastruktūrą ir tarptautinių atsiskaitymų adaptaciją.

Lietuva galėtų įtraukti BTC į rezervus tik tada, jei:

1. būtų pakeista ES/ECB teisinė bazė,
2. būtų sukurta saugojimo ir rizikos sistema,
3. BTC būtų traktuojamas kaip maža diversifikacinė rezervų dalis, o ne pagrindinė valiuta.

Išvados

Bitcoin rezervuose nėra technologinis eksperimentas. Tai pasaulio tvarkos testas. Valstybės įtrauks BTC ne todėl, kad jis „geresnis“, o todėl, kad senoji sistema tampa per siaura naujam pasauliui.

Bitcoin yra nepriklausomas rezervinis aktyvas, el. energijos likvidumo ir energetinės vertės saugotojas, geopolitinis neutralizatorius, mažinantis priklausomybę nuo USD/EUR blokų.

Taip pat jis yra decentralizacijos garantas, kai vertė nebėra pririšta prie politinės galios. Valstybės įtrauks Bitcoin į rezervus tada, kai supras, kad rizika yra ne jį turėti, o jo neturėti. Tai ne ideologija. Tai – rezervų evoliucija.