10 sėkmingo investavimo žingsnių. Ketvirtas ir penktas

Investavimas nėra turtingųjų sportas. Tai 0 kantrybės, disciplinos ir laiko žaidimas. Pradėti galima nuo šimto eurų, o rezultatai priklauso ne nuo sumos, o nuo to, ar turite investavimo planą ir nervus iš plieno. Indeksiniai fondai – paprasčiausias būdas įžengti į rinką be streso ir be „Wall Street“ kostiumo.

4 žingsnis. Pradėkite nuo indeksinių fondų.

Indeksinis fondas yra paprasčiausias ir pakankamai efektyvus pasirinkimas. Jis labai tinkamas pradedantiesiems investuotojams, bet tokius fondus mėgsta ir profesionalai. Jie patogūs, turi palyginti gerą pelningumą, lengvai prieinami.

Indekso S&P 500 fondas

Pačioje pradžioje ir suskaičiuokime, koks yra tas vidutinis rinkos rodiklis. Tai labai paprasta. Imam ilgo laikotarpio indeksą. Ilgas laiko tarpas reikalingas, kad visokie bangavimai susiniveliuotų. Imam maždaug 40 metų laikotarpį.

Dabar S&P 500 vertė yra maždaug 7 530. 1970 m. rugsėjį indekso vertė buvo apie 82. Turime 9 200% prieaugį. Arba vidutiniškai 8.41% kasmet (CAGR). Labai ilgu laikotarpiu JAV akcijos kildavo vidutiniškai štai tokiu tempu. Mažas tempas.

Bet jei paimtume paskutinių 5 metų indekso augimo tempą, tai CAGR jau siektų net 15.23%. Atmetam infliaciją, kurios laikotarpio vidurkis buvo apie 5%, gausim jau visai padorų skaičių.

Periodiškumas

O jei dar buvo nuolatos periodiškai investuojama (papildoma pozicija), papildoma per kritimus, papildoma iš gautų dividendų, tai grąža galėjo būti ir aukštesnė nei 15%. Visada investuodami siekiam maksimalios galimos grąžos prie tos pačios rizikos. O jei neinvestuoti, apskritai nieko papildomai neuždirbsi. Ir jei pinigai neišleidžiami vartojime (BVP kūrime), tai jų perkamoji gale mažėja.

Šiais laikai invstavimo į indeksą poreikį labai gerai patenkina ETF fondai. Yra didelis pasirinkimas fondų, kurie imituoja indeksą S&P 500. Tad praktiškai galima gauti tokią pat grąžą kaip ir indekso minus komisiniai ir fondo mokesčiai.

ETF pavadinimas	TER	Replikacija	Kaupimas / Išmokėjimas	Valiuta	Biržos
iShares Core S&P 500 UCITS ETF (CSPX)	0.07%	Fizinis (optimizuotas)	Kaupiantis (Acc)	USD	LSE, Euronext
Vanguard S&P 500 UCITS ETF (VUSA)	0.07%	Fizinis	Išmokantis (Dist)	USD	LSE, Xetra
SPDR S&P 500 UCITS ETF (SPY5)	0.09%	Fizinis	Išmokantis (Dist)	USD	Xetra, LSE
Xtrackers S&P 500 UCITS ETF (XSPX)	0.05%	Fizinis	Kaupiantis (Acc)	USD	Xetra, LSE

TER (Total Expense Ratio) – tai bendras metinis ETF valdymo mokestis, išreiškiamas procentais. Jis automatiškai išskaičiuojamas iš fondo vertės, todėl investuotojas jo nemato kaip atskiro mokesčio.

• Mažas TER = efektyvesnis ETF
• S&P 500 UCITS ETF Europoje dažniausiai turi 0,05–0,09% TER

Pavyzdys: Jei TER = 0,07%, tai reiškia, kad per metus fondas „suvalgo“ 0,07% jo vertės.

Replikacija – tai metodas, kuriuo ETF atkuria S&P 500 indekso sudėtį ir rezultatus. Yra du pagrindiniai tipai:

• Fizinė replikacija ETF tiesiogiai perka S&P 500 akcijas (Apple, Microsoft, Nvidia ir t. t.). Tai saugiausias ir dažniausiai naudojamas metodas.
• Sintetinė (swap) replikacija ETF neperka akcijų, o sudaro swap sandorį su banku, kuris garantuoja indekso grąžą. Naudojama rečiau, bet kartais leidžia sumažinti TER.

S&P 500 UCITS ETF Europoje beveik visi yra fiziniai.

Strategijos

Akivaizdu, kad pirkti vieną indeksinį ETF’ą ir “pamiršti”, nėra pati geriausia strategija. Reikia turėti ETF’ų portfelį. Pasirinkite iš sektorių, žaliavų, regionų, kriptovaliutų. Rinkitės klasikinius, didžiausius fondus su didžiausiais dividendais. Jums reikia tokio portfelio, kad, esant ‘normaliai’ rinkų konjunktūrai, jau po kelių mėnesių jūsų portfelis žaliuotų.

Dar po metų prisikaups dividendai ir tada jau galite ramiai pasidairyti egzotiškesnių ETF’ų, kad nuobodus ETF’ų portfelis nebūtų toks nuobodus.

3-5 metus dividendus perinvestuokite į didžiausią dividendinį pajamingumą tuo metu turinčius ETF’us. Dar keletą metų padirbate su dividendų reinvestavimu ir pozicijų didinimu (tik per korekcijas). Ir turite augantį bei pajamas generuojantį portfelį. Nesunku, taip? Kur problema? Ai, tie metai prabėgs labai greitai…

Na, o jei jūs nusprendėte būti pats sau fondu ir kurti akcijų portfelį, tai skaitykite toliau…

5 žingsnis. Akcijas perkam patys

Dabar užsirašykite sau matomoje vietoje, išsiraižykite vinimi ant monitoriaus ir ant automobilio priekinio stiklo, išsiraižykite ant rašomojo stalo, išsitatuiruokite kur tik telpa, pasikabinkite plakatą, pasidarykite kambaryje graffiti, bet ką, kas tik šaus į galvą; tačiau sėkmingas investuotojas, trūks plyš, privalo žinoti ir nuolat prisiminti net ne taisyklę, net ne dėsnį, ne teoremą ar lemą, o viso investavimo fundamentikos fundamentą:

„Disciplina, laikas ir investiciniai instrumentai“.

Matot? Tai kodėl klausinėjat, kokią sumą reikia turėti, norint pradėti? Apie sumą neina kalba. Greit prarasit bet kokias sumas, jei nebus disciplinos, kantrybės ir truputėlis elementarios algebros žinių. Sėkme pasikliauti negalima. Tiksliau sakant, galima pasikliauti, ir daug uždirbti, bet nuolatos nepavyks, tuo labiau nepavyks išlaikyti uždirbtų pinigų…

Bet pašnekėkime ir apie pradinę sumą, nes gali atsitikti ir taip, kad kas nors iš jūsų taip ir nepradėjo, nepasiryžo investuoti, manydamas, kad tai tik turtingųjų reikalas. Nereikia savęs taip nuvertinti. Tai ir Jūsų reikalas. Pirmyn. Turite 200 EUR? Ne? O 100? irgi ne… Tvarkoj, palaukim savaitėlę iki atlyginimo ir tada atsidėsim tą šimtuką (planelį bent šiokį tokį, neabejojam, jau turit).

Pirmas žingsnis jau yra. Ir ne toks jis sudėtingas ir baisus, kaip apie tai manėt. Dabar kas mėnesį atsidėkit po…, na, sakysim, 50-100 EUR. Ir pirkite akcijas. Jūs asmeniškai periodiškai investuojat į savo asmeninį fonduką.

Pats sau ir investicijų, ir kapitalo bei finansų valdytojas. Jūs visiškai rimtas ir solidus žmogus. O jei tuos 100 EUR būtumėte išleidę picerijoje, tai niekada ir nebūtumėte apie save to sužinoję…

Žodžiu, čia jau esate pats sau šeimininkas. Galite savo fondą pasidaryti kokį tik norite, kiek tik norite ir jaustis laisvai.

Esminiai strateginiai punktai literatūroje yra minimi šie: dividendų reinvestavimas, diversifikavimas. Ir neklausykite strategijos Buy&Hold kritikų. Jie nieko nesupranta. Tai ne “sofos” strategija. Tai dinaminė ir netgi labai aktyvi strategija: dividendai perinvestuojami per korekcijas. O tam reikia nuolatos stebėti rinkos ir portfelio situaciją.

Dividendų reinvestavimas yra populiari ir paprasta politika. Jei jūsų portfelyje yra dividendus mokančių kompanijų akcijų (gali vienas jūsų „fondas“ būti išimtinai iš tokių kompanijų akcijų sudarytas), tai periodiškai į jūsų sąskaitą įkris atitinkamas kiekis grynųjų. Perinvestuok! Ir tavo portfelio grąža labai ženkliai viršys vidutinę rinkos grąžą.

Išvados

Jei dar vis manote, kad investavimas – tik milijonierių reikalas, prisiminkite: picerijoje išleisti 100 eurų niekada negrįš, o investuoti 100 eurų gali tapti jūsų pirmu žingsniu į finansinę laisvę. Disciplina, laikas ir instrumentai – trys draugai, kurie niekada nepaveda. Tik nebandykite jų tatuiruotis ant kaktos – užteks, jei prisiminsite kas rytą.

---