Kaip uždirbti iš akcijų? Ar ši akcija pigi? 18 dalis

Kodėl ta pati akcija vieniems atrodo per brangi, kitiems – pigi, o tretieji sako „čia aukso gysla“? Atsakymas paprastas: jie žiūri į skirtingas vertes. Rinkos kaina, buhalterinė vertė, likvidacinė vertė – tai ne sinonimai, o skirtingi „akiniai“, per kuriuos investuotojai vertina tą pačią bendrovę. Šiame straipsnyje be perteklinės teorijos ir akademinio triukšmo paaiškiname svarbiausius akcijos kainos įvertinimo metodus ir parodome, kaip juos praktiškai taikyti realiame pavyzdyje – Artea banko akcijoje.

Yra keli akcijos kainos įvertinimo metodai. Visi jie skirtingi, nes siekia skirtingų tikslų. Akcijų kainos pagal šiuos metodus būna skirtingos. Ir taip turi būti. Skirtingi metodai, skirtingi tikslai duoda skirtingus rezultatus. Investuotojams nebūtina visų metodų žinoti, jie nepadeda priimti investicinių sprendimų. Pasižiūrėsime tik pačius svarbiausius metodus.

Taigi, metodai:

• Rinkos vertė (market value);
• Balansinė arba buhalterinė vertė (book value);
• Likvidacinė vertė (liquidation value);
• Įkeitimo vertė (collateral value);
• Atkuriamoji vertė (reproduction value).

Rinkos vertė 

Lengviausiai nustatoma vertė. Kai akcijos kotiruojamos biržoje, tai akcijos rinkos vertė yra ta kaina, kuria sudaromas sandoris. Ši kaina rodo, kad dėl tokios kainos sutarė pirkėjas ir pardavėjas ir sudarė sandorį. Abu sutinka, kad tokia yra akcijos vertė.

Geriausia yra žiūrėti į sesijos uždarymo (Close) kainą. Juk prekybos metu kaina kinta nuolatos ir neįmanoma turėti vienos kainos tuo metu. Atsidarom biržos puslapį ir pasižiūrime Artea banko kainą prekybai pasibaigus.

Matome ne tik paskutinę kainą, bet ir visas kainas, kurios buvo dienos prekybos metu. Prekybai pasibaigus turime Artea banko akcijų rinkos vertę iki kitos prekybos dienos. Tos dienos Šiaulių banko akcijos rinkos vertė buvo 0.949 EUR.

Investuotojams ši kaina svarbi dėl kelių dalykų. Spekuliantai kainos judėjimą seka ir priima trumpalaikius sprendimus pirkti/parduoti, parduoti short. Tai reiškia, kad rinkos kaina daro įtaką spekuliantų elgesiui.

Ilgalaikiams investuotojams, pasidariusiems fundamentalią analizę, rinkos kaina gali parodyti ar kaina pardavinėjama su nuolaida ar tokios nuolaidos reikia palaukti; ar akcijos prekiaujamos „su premija„.

Balansinė arba buhalterinė vertė 

Ji nustatoma pagal skelbiamą ataskaitinio periodo Balansą. Buhalterinė vertė todėl taip ir vadinama, kad neparodo realios akcijos kainos, o tik istorinę jos vertę periodo pabaigoje. Ši vertė neįvertina daugelio kitų kokybinių dalykų, susijusių su skaičiavimu, tokių kaip įsipareigojimų (skolų) kokybės.

Kitas dalykas yra tas, kad rinkos vertė nustatoma ne praeities duomenimis, o ateities lūkesčiais. Tad turėdami buhalterinę ir rinkos vertes, mes galime tik pasižiūrėti, kaip rinka vertina įmonės veiklą.

Jei akcijos kainos rinkoje ir buhalterinės vertės P/Bv santykis didesnis už 1, tai matome, kad rinka įmonę vertina gerai ir tikisi, kad ateityje jos rezultatai bus dar geresni.

Tai paimam to pačio banko paskutinę ketvirtinę ataskaitą rašymo metu ir matome, kad Grupės nuosavybė buvo 591 978 000 EUR, listinguojamų akcijų skaičius – 652 398 897 vnt.

Po nesudėtingo skaičiavimo:

BV=Nuosavas kapitalas/Akcijų skaičius;

Gauname, kad ROE1L akcijų Buhalterinė vertė lygi 0.907.

Matome, kad Rinkos vertė didesnė už Buhalterinę vertę,

P/Bv=0.949/0.907=1.046.

Tai banko akcijos rinkoje nėra labai jau ir pervertintos. Gal net galima sakyti, kad ir neįvertintos… Kita vertus, Citigroup akcijų P/BV pagal įvarius šaltinius buvo ~1, o JP Morgan (JPM) akcijų P/BV rašymo metu buvo ~2.37. Tai mūsų banko įvertinimas visai adekvatus.

Likvidacinė vertė

Kiti metodai investuotojams nėra tiek reikšmingi. Nebent turima bendrovė bankrutuotų. Tada skaičiuojama Likvidacinė vertė. Dar šią vertę skaičiuoja tada, kai bendrovė visiškai nežinoma arba nepasitikima jos pateiktomis finansinėmis ataskaitomis.

Likvidacinė vertė yra teorinis skaičius, kuris priklauso nuo to, kaip greitai ir už kiek turto būtų galima parduoti esant likvidacijai, ir paprastai būna žemesnė už balansinę vertę. Viešai tokio tipo vertinimai retai būna skelbiami bankų, nebent tai būtų specialių vertinimų dalis (bankroto ar skubios likvidacijos atvejai).

Pačiu paprasčiausiu atveju Likvidacinė vertė lygi Buhalteriniai vertei. Tačiau kompanija gali turėti sunkiai likviduojamo turto, gali atsirasti kiti niuansai. Sakysim Artea banko atveju, iš Buhalterinės vertės išskaičiuotume ‘Problemines paskolas’. Tokios gali atsirasti dėl situacijos rinkoje, kai sumažėja skolininkų galimybės išmokėti kreditą.

Kitos vertės

Įkeitimo vertę skaičiuoja bankai, jei jiems to reikia, jei bendrovės turtas yra įkeičiamas.

Atkūrimo vertė įvertina dabartinius kaštus, reikalingus tokiai pačiai bendrovei sukurti iš naujo nuo nulio. Tai Warren Buffett metodas. Klasikinis jo klausimas investuojant: „Ar turėdami 330.750 mlrd. USD (tokia KO akcijų kapitalizacija rašymo metu), jūs per trumpą laiką galėtumėte sukurti tokią pat kompaniją kaip Coca-Cola?”

Artea banko atveju klausimas skambėtų taip: „Ar turėdami 623 693 345.53 EUR….?” Atsakymas abiem atvejais būtų labiau „Ne”. Tai reiškia, kad į tokias kompanijas galima drąsiai investuoti.

Dalinkis straipsniu su draugais ir kolegomis.