Sudėtinės palūkanos investuojant į akcijas. 32 dalis

Sudėtinės palūkanos investuojant į akcijas. 32 dalis

Sudėtinės palūkanos – tai tylus investuotojo superginklas. Jos dirba net tada, kai jūs ilsitės, o kapitalas auga tarsi ant mielių. Bet ar kada susimąstėte, kodėl investuojant į akcijas sudėtiniai procentai gali veikti visiškai kitaip nei banko indėliuose? Šiame straipsnyje pamatysite, kaip vienas sprendimas – mokėti ar nemokėti dividendų – gali nulemti metų dešimtmečiams vertės kūrimo greitį.

Mes jau aprašėme kaip veikia sudėtiniai procentai. Akivaizdu, kad investuojant su sudėtiniais procentais, kapitalas užauga daug greičiau.

Pažiūrėkite paveikslėlyje koks akivaizdus skirtumas, kai investuota ta pati suma su vienodomis palūkanomis. Tik vienu atveju kasmetinės palūkanos skaičiuojamos nuo tos pačios investuotos sumos ir sukauptos palūkanos išmokamos periodo pabaigoje (mėlyna linija), o kitu atveju prie investuotos sumos pridedamos gautos palūkanos ir kitų metų palūkanos skaičiuojamos jau nuo didesnės sumos (žalia linija).

Kuo didesnis procentas ir kuo ilgesnis laikotarpis, tuo skirtumas didesnis.

Paprastos palūkanos Sudėtinės palūkanos Laikas dirba tiems, kurie supranta sudėtines palūkanas.

Procentai tie patys, o rezultatas skirtingas

Kai taip daroma su bankų indėliais, tai viskas aišku. Taip pat aišku, kad sudėtinės palūkanos pats greičiausias kelias turtui pasiekti. O jei dar šis turto prieaugis neapmokestinamas jokiais mokesčiais, rezultatai gali nustebinti net patį didžiausią pesimistą.

Tačiau kaip gaunasi sudėtinės palūkanos investuojant į akcijas? 

Įsivaizduokime tokią situaciją, kompanija, į kurios akcijas Jūs investavote, kasmet išmoka dividendus. Ji per metus uždirba 1 EUR pelno akcijai ir tiek pat išmoka akcininkams dividendu.

Nuo to dividendo Jūs kasmet sumokate mokesčius. Vadinasi, kasmet Jūs iš investicijų gaunate apie 0.8 EUR pajamų. O kompanijoje nebelieka nepaskirstytojo pelno.

Praktiškai vertė akcininkams, išskyrus išmokamus dividendus, nesukuriama. O jei kompanijai reikia lėšų veiklai plėsti, tai jai jau reikės skolintis iš banko. Įsipareigojimai gali tik sumažinti akcininkų nuosavybę.

Geriausia be dividendų?

Dabar įsivaizduokime, kad kompanija nusprendė dividendo nemokėti. Kas gausis? Nepaskirstytas pelnas kaupiasi kompanijoje ir ji gali šitas lėšas panaudoti verslui vystyti ir plėsti. Sakysim vidutiniškai kasmet jos ROE buvo apie 10%.

Ir dabar kompanija investuoja į veiklą didesnę pinigų sumą vidutiniškai su 10% palūkanomis. Ir taip kasmet, jei neišmokamas dividendas.

Akcininkų nuosavybė pradeda augti sudėtinių palūkanų principu. Auga kompanijos buhalterinė vertė, vadinasi ir vertė akcininkams. Biržos dalyviai tai pastebi ir kompanijos akcijų kaina kyla.

Svarbiausia tai, kad akcininkams nereikia mokėti mokesčių. Mokesčiai atsiranda tik akcijas pardavus.

Todėl reikia ieškoti tokių kompanijų, kurių dividendo mokėjimo koeficientas yra 0 arba labai mažas, kompanijos ROE virš 12% ir stabilus ilgą laikotarpį, EPS taip pat auga ir stabiliai kyla.

Tokiu būdu verslas, neišmokėdamas dividendų, o pinigus investuodamas plėtrai, akcininkams vertę didina sudėtinių palūkanų principu.

Bet tai nėra pagrindiniai kriterijai akcijai įvertinti. Paminėti rodikliai turi būti vertinami šalia kitų kompanijos veiklos rodiklių!

Svarbiausia tai, kad akcininkams nereikia mokėti mokesčių. Mokesčiai atsiranda tik akcijas pardavus.

Išvados

Sudėtinės palūkanos – tai ne magija, o matematika, kurią rinka labai mėgsta. O investuotojai, kurie renkasi kompanijas su aukštu ROE ir mažais dividendais, dažnai atrodo taip, lyg būtų atradę finansinį cheat code. Tik nepamirškite: net ir geriausi procentai nepadės, jei investuosite į kompaniją, kurią valdo dėdė, sakantis „čia viskas ant pasitikėjimo“.


Bet jei jūsų investavimo strategija yra dividendinės akcijos, išbandykite šią priemonę:

palūkanos

Discover more from Investment make Easy

Subscribe to get the latest posts sent to your email.

About Nauris Treigys 239 Articles
Nepriklausomas kapitalo rinkų analitikas, AIPT.lt kūrėjas

Be the first to comment

Leave a Reply