Savaitės makro apžvalga: CB ir geopolitinis spaudimas

Prabėgusi makro savaitė finansų rinkoms atnešė dar vieną patvirtinimą, jog kova su infliacija tolsta nuo pabaigos scenarijaus. Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir toliau išlieka pagrindiniu veiksmus diktuojančiu veiksniu energetikos rinkose, o didieji pasaulio centriniai bankai vėl pademonstravo „vanagišką” (hawkish) nusiteikimą.

Greta palūkanų normų sprendimų, rinkos įtemptai stebi pasirengimą aukščiausio lygio JAV ir Kinijos vadovų susitikimui, kuriame pagrindiniu akcentu taps dvišalė prekyba ir Dirbtinio Intelekto (AI) sektoriaus apribojimai. Būtent AI infrastruktūra pastaraisiais metais tarnavo kaip pagrindinis globalių akcijų indeksų, kredito emisijų ir žaliavų paklausos variklis.

Siekdami suteikti aipt.lt skaitytojams pilną paveikslą, šioje apžvalgoje išanalizuosime svarbiausius savaitės ekonominius duomenis, centrinių bankų veiksmus bei jų tiesioginį poveikį tradicinėms rinkoms ir Bitcoin ($BTC) segmentui.

1. Centrinių bankų frontas: Griežtesnė retorika

Prabėgusią savaitę pinigų politikos formavimo sprendimai sukėlė didelių bangavimų skolos bei valiutų rinkose.

• JAV Federalinis atsargų bankas (FED): FED padidino bazines palūkanų normas 25 baziniais punktais iki 3,75%–4,00%. FED vadovas Kevin Warsh patvirtino, kad kova su infliacija išlieka prioritetas, bei davė aiškų signalą apie bent vieną papildomą palūkanų normų didinimą šiais metais.
• Japonijos bankas (BOJ): Pademonstravo griežčiausią posūkį per kelis dešimtmečius – bazinė norma pakelta 25 b.p. iki 1,25% (aukščiausias lygis nuo 1995 m.). BOJ sprendimas priimtas jaučiant didėjantį JAV Iždo spaudimą bei siekiant pažaboti importuojamą infliaciją.
• Anglijos bankas (BoE): Nors palūkanas išlaikė nepakitusias, įspėjo, jog užsitęsęs Artimųjų Rytų konfliktas sukels papildomą spaudimą kainoms ir pareikalaus tolimesnio monetarinio griežtinimo.
• Besivystančios rinkos: Pietų Afrikos Respublikos centrinis bankas (SARB) susiduria su dilema tarp silpstančio BVP ir virš 4% išlaikomos infliacijos, o kitą savaitę sprendimus priims Kinijos, Šveicarijos, Švedijos, Norvegijos, Meksikos ir Indonezijos centriniai bankai.

2. Makroekonominiai rodikliai: Pramonės susitraukimas ir AI infrastruktūros anomalija

Naujausi duomenys iš didžiųjų ekonomikų atskleidžia vis labiau netolygų ekonomikos vystymąsi:

1. JAV gamyba ir pajėgumai: Rugpjūtį JAV gamybos apimtys smuko 0.3%, nutraukdamos septynių mėnesių augimo seriją. Visgi, kompiuterių bei elektronikos sektorių pajėgumų panaudojimas šovė į viršų (iki 77.2%), o tai tiesiogiai siejama su rekordiniu AI duomenų centrų ir skaičiavimo pajėgumų vystymu.
2. Eurozonos stagfliacijos rizika: Statybų sektoriaus apimtys Eurozonoje liepą krito 2.0% y/y (didžiausias smukimas nuo vasario mėn.). Tuo pat metu Vokietijos gamintojų kainų indeksas (PPI) šovė iki 4.6% y/y, o tai rodo išlikusius sąnaudų spaudimus fone, kai realusis ekonomikos augimas stoja.
3. Azijos prekybos bumas: Malaizijos eksportas rugpjūtį šovė net 45.5% y/y (vedamas elektronikos ir puslaidininkių), rodydamas itin stiprią Azijos technologijų tiekimo grandinę.

3. Poveikis skolos ir akcijų rinkoms

Obligacijų rinkos reagavo itin skausmingai:

• JAV 10-ies metų valstybės obligacijų pajamingumas vėl viršijo 5.0% ribą, pasiekdamas aukščiausius lygius nuo 2007 metų.
• Vokietijos 10-ies metų Bund pajamingumas savaitės metu siekė 3.57% (aukščiausias lygis nuo 2009 m.), o UK „Gilt” pajamingumas pakilo iki 5.3%.

Užsitęsęs aukštų obligacijų pajamingumų laikotarpis spaudžia tradicinius akcijų indeksus ir brangina skolos aptarnavimą tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje.

4. Poveikis Bitcoin ($BTC) ir Kriptovaliutų Rinkai

Makroekonominis fonas šiuo metu kuria itin kompleksišką aplinką Bitcoin ir visai kriptovaliutų rinkai.

A. Likvidumo spaudimas (Short-term Bearish Factor)

Griežtėjanti centrinių bankų politika mažina bendrą fiat likvidumą rinkoje. Kai JAV 10-ies metų iždo obligacijos siūlo ~5.0% grąžą beveik be rizikos, institucinis kapitalas linkęs pasitraukti iš rizikingo turto klasių (Risk-Off mood). Tai kuria tiesioginį spaudimą Bitcoin kainai trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu.

B. Yen Carry Trade* įtaka

Japonijos banko sprendimas pakelti palūkanas iki 1.25% skatina globalaus kapitalo grįžimą į Japoniją. Kaip matėme praeityje, „Yen Carry Trade” sandorių uždarymas sukelia trumpalaikius likvidumo šokus tiek JAV technologijų akcijoms (Nasdaq), tiek Bitcoin rinkai.

C. Geopolitika ir apsauga nuo infliacijos (Long-term Bullish Factor)

Nepaisant trumpalaikio spaudimo, ilgalaikė Bitcoin išlieka tvirta:

• Eskaluojantis Artimųjų Rytų konfliktas ir augančios valstybių skolos skatina kapitalo paieškas nepriklausomame, griežtai apribotos pasiūlos turte.
• Jei energetikos kainos sukels antrinę infliacijos bangą, o centriniai bankai vėliau bus priversti švelninti politiką siekdami išvengti recesijos, Bitcoin taps viena pagrindinių apsaugos priemonių prieš fiat valiutų nuvertėjimą.

Bitcoin kaina visiškai neprognozuojama. Tačiau rinkoje stebima auganti pirkėjų jėga. Bet kaina pasiekė stiprų pasipriešinimą ties $82 500-$82 900 aplinka. Jei šis pasipriešinimas būtų pramuštas – targetas jau gali siekti ir $100 000. Taip pat turime palaikymą $65 000 aplinkoje ir jis sutampa su Fibonacci 0.50 lygiu. Tai svyravimai šiame kanale gali būti labai pelningi aktyviems traderiams:

Apibendrinimas ir kitos savaitės įvykiai

Kitą savaitę rinkų dėmesio centre bus:

• JAV PMI ir Durable Goods Orders duomenys, kurie parodyse realią JAV vartotojo ir gamybos būklę.
• Sprendimai dėl palūkanų normų: Kinijos, Šveicarijos, Švedijos, Norvegijos, Meksikos ir Indonezijos sprendimai.
• Aukščiausio lygio vadovų susitikimas: bet kokie teigiami pasistūmėjimai dėl prekybos ir technologijų sektoriaus gali suteikti laikiną atokvėpį akcijų bei kriptovaliutų rinkoms.

P.S. Pirmadienį svarbių makro rodiklių nebus paskelbta.

Išvados

Praėjusi makro savaitė dar kartą priminė, kad infliacija ne tik nenori pasiduoti, bet panašu, jog net neketina krautis lagaminų. FED ir Japonijos centrinis bankas pasiuntė rinkoms aiškią žinutę: aukštų palūkanų era dar nesibaigė. Tuo metu obligacijų pajamingumai šturmuoja aukštumas, o akcijų rinkoms tenka gyventi su vis brangesnių pinigų realybe.

Bitcoin investuotojams situacija išlieka dvejopa: trumpuoju laikotarpiu griežtesnė monetarinė politika ir mažėjantis likvidumas nėra palankūs rizikingam turtui, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje augančios skolos, geopolitinė įtampa ir galimos ateities infliacijos bangos toliau palaiko skaitmeninio aukso naratyvą. Kitaip tariant, rinkose ir toliau nuobodu nebus, o centriniai bankai kol kas atrodo nusiteikę vakarėlį užbaigti anksčiau nei investuotojai tikėjosi.

---

Atsakomybės ribojimas: Šis straipsnis yra informacinio bei analitinio pobūdžio ir negali būti laikomas finansine ar investicine rekomendacija.

*„Yen Carry Trade“ (Japonijos jenos prekybos finansavimo strategija) – tai tarptautinė finansinė strategija, kai investuotojai skolinasi Japonijos jenas (JPY) už itin mažas palūkanas Japonijoje, išsikeičia jas į kitą valiutą ir investuoja gautas lėšas į didesnės grąžos arba aukštesnių palūkanų turtą kitose šalyse.

Kai jena ima straipiai brangti arba BOJ kelia palūkanas, investuotojai priversti skubiai uždaryti savo pozicijas (Yen Carry Trade Unwind): jie parduoda užsienyje turimą turtą (akcijas, obligacijas), keičia gautas lėšas atgal į jenas ir grąžina paskolas. Šis masinis išpardavimas dažnai sukelia stiprius likvidumo šokus ir nuosmukius pasaulio akcijų bei kriptovaliutų rinkose.

Šaltiniai: TradingEconomics