Kaip kriptovaliutos taps mūsų pinigų ateitimi? Trečia dalis

Aktyvistams kriptovaliutos yra pinigų priemonė, skirta tiems, kurie negali pasiekti tradicinių finansavimo šaltinių. Mažiau civilizuotos šalys, kur bankinės sistemos beveik nėra, suiručių metu ar pan. Praktika parodė, kad taip ir yra. Venesuelos ir Zimbabvės istorijos rodo, kad žmonės greitai perėjo prie bitcoin ir net vietinėse keityklose jo kaina buvo didesnė nei kitur pasaulyje.

Kriptovaliutos kaip finansinė alternatyva: ar jos tikrai sprendžia problemas?

Gal tai tikrai variantas? Iškilus nepasitikėjimu nuosava valiuta, bitcoin yra puiki alternatyva atsiskaitymams. Tik bitcoin “ekonomikoje” turtingesni tampa dar turtingesniais, o vargšai – didesniais vargšais. Tai sistema su savai pliusais ir savais minusais. Karlai, o tu man sakei, kad bitcoin padeda spręsti socialines problemas… Gal gali papasakoti kaip? Nes vien tik savo egzistavimu bitcoin nieko nesprendžia. Tik adrenaliną varinėja…

Ar žmonija pasiruošusi pasauliui be grynųjų?

Perėjimas prie bitcoin ar kokios kitokios kriptovaliutos reikštų visišką grynųjų pinigų atsisakymą. Ar žmonija tam pasiruošusi? Ruošiasi po truputį.. Ypač mūsų regionas ir skandinavai. Tai gali kažkiek apsaugoti nuo korupcijos, tačiau neapsaugos nuo šešėlinės ekonomikos arba taip vadinamos mafijos. Pinigų plovimas vyko ir vyksta per komercinius bankus.

Bet kriptovaliuta turi atmintį. Kaip besuktum, bet visada galima sužinoti, kas ką pirko, kiek mokėjo ir kada. Va čia yra krachas korupcijai ir šešėliui. Žmonija gal tam ir pasiruošusi, tačiau politikai ne. Tie, kurie deklaruoja “baltas rankas”, kriptovaliutų vengia, kaip velnias kryžiaus.

Ar kriptovaliutos tikrai patogesnės už modernius fiat atsiskaitymus?

Iš kitos pusės, ar kriptovaliutos tikrai gali būti patogiau už inovatyvius atsiskaitymus fiat valiutomis. Jau dabar telefonu galiu susimokėti už prekes daug kur Lietuvoje. Ir man visai nesvarbu, per kiek laiko pardavėjas tuos pinigus pamatys savo sąskaitoje.

Be to, kad tokios “mobilios programėlės” būtų dar saugesnės, jos gali būti sukurtos su blockchain technologija. Ir bitcoin netenka privalumo. Lieka vien tik su savo defliaciniais trūkumais.

Kas yra pinigai XXI amžiuje?

Čia būtų galima pasakojimą ir baigti, nes, blyn, senelė jau užmigo… Bet pasaka dar nebaigta.

Nes net XXI-ame amžiuje keliam klausimą, kas yra pinigai? Mainų priemonė ar vertės saugotojas? Ar abu iš karto? Kolegos mane išvadins durniumi, nes Pinigų funkcijos yra ir mainai, ir kaupimas.

O ką, jei viena valiuta atsiskaitoma, o kita — kaupiama pensijai?

O juk kažkada buvo galima kaupti ir JAV doleriais, ir net lietuviškais litais. Prieškariniais… Nes centriniai bankai kaip ir pažadėjo, kad tuos pinigus, kuriuos turi žmogus, galima išsikeisti į auksą. Toks pažadas parašytas ant banknoto.

Kiek vėliau:

Lietuvoje:

Tačiau realybė parodė, kaip jau matėme, kad auksu padengti pinigai turi didelių trūkumų. Viskas būtų gerai, jei šalis nevykdytų tarptautinės prekybos. Ir turime valiutas, ant kurių parašyta tik, kad tai legali priemonė atsiskaitymams ir kreditavimui:

Arba visai nieko neparašyta, kaip ant euro:

O kam rašyti, jei įstatymais ir taip viskas aišku?..

O va taip atrodė pirmieji banknotai Europoje:

Auksu dengti pinigai ir jų ribotumas

Kol ūkiniai santykiai vyksta tik šalies viduje, galima atsiskaitinėti ir auksu, ir sidabru arba popierėliu, garantuojančiu tą tauriųjų metalų kiekį. Bet vos tik prekyba išeina už valstybės sienų, prasideda problemos.

Tokia šalis, kaip Lietuva (nesvarbu, tarpukario ar šiandieninė) importuoja daug vartotojiškų prekių: rūbai, IT, automobiliai, žemės ūkio technika ir daug ko panašaus. Už šias prekes mes turime atsiskaityti kitokia nei nacionalinė valiuta.

Tai reiškia, kad jei norite, kad atėję į parduotuvę, rastumėte norimą kompiuterį ar šaldytuvą, tai kažkam reikėjo turimą šalies auksą iškeisti į dolerius ir už šiuos nupirkti tą kompiuterį ar šaldytuvą.

Lietuvos prekybos balansas ir aukso atsargos

Tai pasižiūrim šios dienos Lietuvos tarptautinės prekybos statistiką (2026 Kovas). Eksporto yra už 3.352 mlrd. eurų. Importo yra už 3.9 mlrd. eurų. Vadinasi prekybos deficitas yra -548.3 mln. eurų per mėnesį. Ir deficitas buvo visada (tik per covid-19 pandemiją buvo prekybos perteklius).

Lietuvos aukso atsargos šiandien siekia 5 820 kilogramus arba 187 117.3 Trojos uncijos, arba apie 789 mln. eurų. Tai reikštų, kad prie aukso standarto tarptautinė prekyba Lietuvoje seniai būtų sustojusi.

Išvada: dvi valiutos – dvi funkcijos

Tai kodėl mums neturėti dviejų tipų valiutų? Griežtai atskirtų viena nuo kitos.

Vieną naudojam atsiskaitymams, kitą naudojam taupymui. Čia tik idėja, sklandanti ir kriptorinkoje. Koks tai būtų finansinis mechanizmas, dar reikėtų sukurti. Ne bėda, jei yra pakankamai fantazijos valiutą susieti ne tik su auksu.

Iš principo, prie atsakymo į klausimą Kaip kriptovaliutos taps mūsų pinigų ateitimi? mes dar nepriartėjome… Bet judam.

Bus daugiau…

---