Bitcoin paradoksas: valiuta, kuri naikina ekonomiką

Apie virtualią valiutą BITCOIN, apie peer-2-peer tinklą, Satoshi Nakamoto, „mining‘ą” pradėta kalbėti jau daug metų. O šiandien apie bitcoin vis dar kalbama, rinka yra gyva ir aktyvi. Nors ir labai svyruodama, BTC kaina kyla vis aukštyn.

Kas yra bitcoin, kaip tai veikia, rasite pasiskaityti bitcoin svetainėje. Rečiau rasite informacijos apie tai, kas iš tikrųjų yra bitcoin. Šią spragą pabandysim pildyti ir mes, pareikšdami savo nuomonę apie šią valiutą.

Neriam į pinigų rinką

Legendų apie šią valiutą tiek pat daug, kiek didelė yra valiutos kapitalizacija. Neturime tikslo neigti ar jas patvirtinti. Paanalizuosime faktus ir padarysime logiškas išvadas. O jau jūs spręsite, nusišnekėjome ar ne.

Bitcoin sukurtas kaip virtuali valiuta bitcoin atsiskaitymas internete. T.y. tai mainų priemonė. Kitaip sakant, bitcoin yra pinigai. O kas yra pinigai apskritai? Pinigai yra viskas, kas atlieka pinigų funkciją. Tai reiškia, kad pinigai apibūdinami trimis Pinigų Funkcijomis.

Pinigų funkcijos

Pirma funkcija.

Mainų funkcija. Už pinigus mes perkame prekes ir paslaugas. Tai daug patogiau už bandeles, kurių šimtą kepėjas turėtų nunešti batsiuviui, kad gautų sau batus (ką jis darys su šimtu bandelių?). Jei anksčiau valiuta buvo pupelės, druska, vergai ir t.t., tai kodėl šiais laikais tokia valiuta negali būti elektrinis bitas?

Gali! Bitcoin puikiai atlieka mainų funkciją. Galima pirkti prekes, gauti paslaugas, keisti į kitą valiutą. Gaug kompanijų priima bitcoin atsiskaitymams už prekes ir paslaugas (pvz. kompanija Virgin).

Komentaras. Čia su bitcoin viskas gerai. Jis atitinka šią funkciją.

Antra funkcija.

Vertės mato funkcija. Valiuta čia veikia kaip apskaitos etalonas. AB Rokiškio sūris savo Balanse Atsargose nerašo, kad sandėlyje turi tiek tai galvų fermentinio sūrio. Ji įvertina tai pinigais (eurais). Visi ir visur taip skaičiuoja. Jei kompanijos priima mokėjimus bitcoinus, tai reikia manyti, kad ir apskaitą daro bitcoinais, bent jau dalinai.

Komentaras. Tai kas yra vertės matu, pats negali būti verte. Tai elementaru! Nei pinigai, nei bitcoin vertės neturi. Dažnas iš mūsų šioje vietoje vertę painioja su kaina. Taip visi pinigai ir bitcoin turi kainą, bet neturi vertės.

Trečia funkcija.

Kaupimo funkcija. Pinigus galima kaupti, laikyti banko sąskaitoje, gauti palūkanas. Pinigai yra pats likvidžiausias aktyvas. Bitcoin taip pat pamažu alkūnėmis skinasi sau vietą fiat valiutų “namuose”. Bitcoin kaupia Banginiai, Rykliai, ir kitos smulkios žuvelės. Bitcoin dideliais kiekiais perka įmonės – juridiniai asmenys. Yra bitcoin ETF’ai, kur bet kas gali investuoti savo lėšas. Tačiau nei ETF’ai, nei pats bitcoin nemoka jokių palūkanų ar dividendų, tuo skirdamasis nuo kitų fiat valiutų.

Komentaras. Ši funkcija yra silpnoji bitcoin vieta. Tai, kad jie kaupiami, jų nepriartina prie “pinigų” apibrėžimo. (Na, bet apibrėžimus galima keisti, bitcoin tapus pilnaverte atsiskaitymo priemone).

Likvidumas

Bet galime jums pasakyti vieną dalyką TIKSLIAI. Kas palaiko bet kokios nacionalinės valiutos likvidumą? Be abejo, tos šalies vyriausybė. Tačiau kaip? Bet kokios nacionalinis valiutos likvidumas palaikomas per… mokesčius. Vadinasi, pilnaverte valiutą daro mokesčiai.

Mes tiksliai žinome, kad dar jokia valstybė oficialiai nepripažino bitcoin vidaus valiuta ir jokia valstybė nepriima mokesčių bitcoinais (išskyrus kelis lokalius atvejus JAV ir Šveicarijoje).

Tai kas gi palaiko bitcoin likvidumą?

Tai esminis klausimas. Ir atsakymas labai paprastas. Bitcoin likvidumą palaiko kiekvienas naujas bitcoin pirkėjas. Dėl to bitcoin sistema turi labai rafinuotos Ponzi schemos (finansų piramidės) bruožų. Laimi tas, kas pirmas atsistojo ant piramidės pakopos, kuris dabar kasdien kyla vis aukščiau ir aukščiau. Bitcoin turi vertę tol, kol ją perka naujos masės.

Yra tokia šalis…

Dabar leiskime sau pafantazuoti. Kažkur pasaulyje egzistuoja šalis Bitcoinija, kurios nacionalinė valiuta bitcoinas. Jeigu pažvelgtume į Bitcoiniją kaip į normalią šalį, o ne į technologinį eksperimentą, jos ekonomikos paveikslas būtų gana niūrus.

Tai valstybė, kurioje visi gyventojai gauna atlyginimus bitcoinais, moka mokesčius bitcoinais, o verslai kainas rašo satoshi’ais. Iš pirmo žvilgsnio — modernu ir patogu. Tačiau vos tik įjungus ekonomikos logiką, paaiškėja, kad ši šalis turi vieną fundamentalią problemą: jos valiuta per stipri, per greitai brangstanti ir visiškai nevaldoma.

Jeigu picos kepėjas Bitcoinijoje kepė picas ir pardavinėjo po 2BTC 2010 metais, tai ir 2026 metais jis jas pardavinėja po 2BTC. Vidinėje rinkoje tai puiku. Bet jei kompiuterių gamintojas 2010 metais kompiuterius pardavinėjo po 100BTC ir juos eksportavo į ‘fiatines’ šalis (JAV, ES), tai 2026 m. jis jau negali ekportuoti po 100 USD. Jis negali ekportuoti už mažesnę kainą. Greičiausiai, gamintojas seniai bankrotavęs.

Eksportas tampa nekonkurencingas

Kad eksportuotų kompiuterius į JAV, gamintojas negali prašyti 100 BTC (~7 500 000 USD). Jis turi prašyti 900–1 200 USD (~0.01583 BTC), kad būtų konkurencingas.

Tai reiškia:

• Bitcoinijoje kompiuteris = 100 BTC
• Eksportui kompiuteris = 0.01583 BTC
• 100 BTC = 7.5M USD
• Eksporto kaina = 1 000 USD

Eksportas tampa 750 000 kartų mažiau pelningas nei vietinė rinka.

Rezultatas:

Eksporto beveik nėra → USD įplaukų beveik nėra.

O juk visos, visos, visos Bitcoinijos žaliavos yra importinės.

Importas pinga bitkoinais, bet Bitcoinija neturi USD jam finansuoti

Taip, teoriškai:

• 2010 m. už 1 BTC gaudavai 100 g miltų (picoms kepti);
• 2026 m. už 1 BTC gauni kelias tonas miltų.

Bet tam reikia USD, nes JAV tiekėjas BTC nepriima. O USD Bitcoinija gauna tik iš eksporto. O eksporto nėra.

Todėl:

Importas pinga tik „ant popieriaus“, nes realiai Bitcoinija neturi kuo už jį sumokėti.

Maža to…

Arbitražas sunaikina dviejų kainų sistemą

Jei Bitcoinijoje kompiuteris kainuoja 100 BTC, o JAV – 0.01583 BTC, JAV didmenininkai:

• perka kompiuterius JAV už 0.01583 BTC
• siunčia į Bitcoiniją
• parduoda už 80 BTC
• uždirba 600 000 USD nuo vieno kompiuterio

Tai sunaikina:

• vietinę gamybą
• kainų sistemą
• Bitcoinijos ekonomiką

Bitcoinija negali turėti dviejų kainų sistemų. Jos rinka būtų užtvindyta importu.

Tiesą pasakius…

Bitcoinija – vartojimo kolonija be gamybos

Bitcoinija gali:

• pigiai pirkti importą BTC išraiška
• brangiai parduoti vietinėje rinkoje

Bet negali:

• eksportuoti
• generuoti USD, EUR, CHF (kitaip sakant, rezervinių valiutų)
• finansuoti importo
• išlaikyti gamybos
• išlaikyti BVP augimo

Tai šalis, kurioje:

• pinigai stiprėja,
• prekės pinga,
• bet ekonomika silpnėja,
• gamyba išnyksta,
• USD trūksta,
• BVP krenta,
• o BTC nuteka į užsienį.

Bitcoinija tampa vartojimo kolonija, kuri pati nieko nebegamina.

Pinigų apyvartos greitis: vienintelis laikinas gelbėjimosi ratas

Jei Bitcoinijos gyventojai:

• taupo BTC → apyvarta lėtėja → BVP krenta
• leidžia BTC → apyvarta greitėja → BVP laikinai auga

BTC būklė	Ekonominis poveikis	Rezultatas
Taupomas BTC	Mažina apyvartos greitį	BVP stagnuoja, defliacija gilėja
Cirkuliuojantis BTC	Didina apyvartos greitį	BVP auga, ekonomika gyvėja

Paradoksas: kuo daugiau žmonės taupo, tuo labiau ekonomika lėtėja; kuo daugiau leidžia – tuo labiau BVP auga, bet mažėja santaupų reali vertė. Defliacinėje sistemoje tai tampa psichologiniu žaidimu tarp racionalumo ir ekonominio gyvybingumo.

Bet tai tik laikinas efektas. Ilgainiui:

• gamyba žūsta
• eksportas dingsta
• USD nėra
• importas stringa
• ekonomika traukiasi

Išvada

Bitkoinija – tai ekonominis paradoksas: stipri valiuta = silpna ekonomika.
Vienintelis kelias išlaikyti gyvybingumą – skatinti pinigų apyvartą.
Kai BTC juda, ekonomika gyva; kai BTC kaupiami, ji sustingsta.
Tai šalis, kurioje pinigai stiprėja, bet ekonomika silpnėja.

Išvados

Išvadas pasidarykite patys. Šiandien mes tik pabandėm įvertinti, kad skaitmeninė valiuta negali būti pilnavertis finansų rinkos įrankis uždaroje ūkinėje sistemoje. Visų pirma, neaišku kaip valdyti rizikas, nes rinkoje dar neegzistuoja tokie instrumentai. Antra, o antro net ir nereikia. Sumaniam investuotojui jau užtenka ir pirmo punkto.

Dalinkis straipsniu su draugais ir kolegomis