Kaip uždirbti iš akcijų? Obligacijos. 21 dalis

Prie ko čia obligacijos, kai kalbam apie akcijas? Klasikiniu vertinimu, obligacijos eina visada šalia akcijų. Obligacijomis rekomenduojama diversifikuoti akcijų portfelį. O Lietuvoje II-os pakopos fondai yra “Gyvenimo ciklo fondai” kai didėja obligacijų dalis fonde, dalyviui senstant. Tai kaip uždirbama, investavus į obligacijas? Kuo obligacijos gali būti įdomios investuotojams? Ar obligacijos yra gera investicija?

Kas yra ta obligacija?

Oficialiai tai skolos vertybinis popierius, fiksuotų palūkanų investicinis instrumentas. Aišku, kad kažkas skolinasi pinigus ir įsipareigoja (obligation) grąžinti pinigus po tam tikro laiko su palūkanomis. O fiksuotos palūkanos reiškia, kad skolinat sutariama, su kokiomis palūkanomis suteikiama skola.

Obligacijas nusako trys pagrindiniai kriterijai:

1. Trukmė.
2. Palūkanų dydis.
3. Platintojo patikimumas.

Obligacijų charakteristikos

Charakteristikos yra šios:

• Nominali obligacijos vertė – iš anksto nustatyta suma, kurią investuotojas paskolina emitentui. Pasibaigus obligacijos galiojimo laikotarpiui ši suma investuotojui grąžinama.
• Išpirkimo data – data, kada emitentas turi grąžinti investuotojui nominalią obligacijos vertę.
• Kupono norma – iš anksto nustatyta palūkanų norma, pagal kurią skaičiuojami periodiniai mokėjimai investuotojui. Ji išreiškiama procentais nuo nominalios obligacijos vertės ir nustatoma obligacijos išleidimo momentu.
• Kupono mokėjimas – tai periodiškai (dažniausiai kartą per metus ar pusmetį) investuotojui išmokama pinigų suma.

Pavyzdžiui, jei 10 metų trukmės VVP kupono norma yra 2.5 %, o obligacijos nominali vertė – 100 EUR, tai investuotojas kasmet gaus 2.5 EUR kupono mokėjimą.

Svarbu atskirti kupono normą nuo obligacijos pajamingumo (palūkanų normos rinkoje). Kupono norma per visą obligacijos laikotarpį nesikeičia, tačiau obligacijos pajamingumas gali kisti, nes rinkoje nuolat keičiasi obligacijų kainos.

Obligacijos kaina gali svyruoti dėl įvairių priežasčių – pavyzdžiui, dėl bendrų palūkanų normų pokyčių arba investuotojų pasitikėjimo emitentu. Jei investuotojai pradeda masiškai pardavinėti obligacijas, jų kaina krenta, o pajamingumas – didėja.

Trumpalaikės obligacijos, iždo vekseliai, taupymo lakštai kupono dažnai neturi.

Kaip veikia obligacijų rinka?

Obligacijos pirmiausia platinamos pirminėje rinkoje, o vėliau gali būti perkamos ir parduodamos antrinėje rinkoje.

Pirminė rinka

Kai valstybė ar įmonė nori pasiskolinti, ji išleidžia obligacijas. Vyriausybės skolos vertybiniai popieriai (VVP) dažniausiai platinami aukciono būdu. Prieš aukcioną paskelbiama pagrindinė informacija: obligacijų trukmė, emisijos dydis, aukciono data ir kitos sąlygos.

Investuotojai pateikia pasiūlymus, kiek obligacijų nori pirkti ir kokio pajamingumo tikisi. Pagal šiuos pasiūlymus nustatoma galutinė obligacijų kaina ir pajamingumas.

Paprastai galioja paprasta taisyklė:

• jei investuotojai labai pasitiki emitentu, jie sutinka skolinti už mažesnes palūkanas;
• jei rizika vertinama didesnė, investuotojai reikalauja aukštesnio pajamingumo.

Po aukciono paskelbiami rezultatai – išplatintų obligacijų kiekis ir jų pajamingumas.

Antrinė rinka

Po pirminio platinimo obligacijos gali būti laisvai perkamos ir parduodamos antrinėje rinkoje – per bankus ar biržą. Čia dažnai naudojami du terminai:

Švari kaina (clean price) – obligacijos kaina be sukauptų palūkanų.

Nešvari kaina (dirty price) – tikroji kaina, kurią moka pirkėjas. Ji lygi švariai kainai plius sukauptos palūkanos nuo paskutinio kupono mokėjimo.

Sukauptos palūkanos atsiranda todėl, kad kuponas mokamas periodiškai. Jei obligaciją parduodate tarp dviejų kupono mokėjimų, pirkėjas kompensuoja pardavėjui dalį jau „uždirbtų“ palūkanų.

Dėl šios priežasties reali sandorio kaina gali būti didesnė už obligacijos nominalią vertę.

Obligacijos investuotojo portfelyje

Obligacijos paprastai laikomos mažesnės rizikos investicija nei akcijos, todėl jos dažnai naudojamos portfeliui stabilizuoti. Jos gali padėti sumažinti bendrus investicijų svyravimus ir generuoti pastovias palūkanų pajamas.

Obligacijos retai tampa investuotojų vakarėlių pokalbių tema. Jos neturi akcijų rinkos dramos, neturi „10x“ istorijų ir retai patenka į sensacingas antraštes. Tačiau būtent dėl to jos ir yra vertingos – obligacijos gali suteikti portfeliui stabilumo, prognozuojamų pajamų ir padėti sušvelninti akcijų rinkos svyravimus.

Kitaip tariant, jei akcijos yra portfelio „variklis“, tai obligacijos – amortizatoriai. O kaip žino kiekvienas vairuotojas: be amortizatorių net ir galingiausias automobilis važiuoja labai nepatogiai.

Kituose straipsniuose daugiau supažindinsime su obligacijų rinkos subtilybėmis.

Pasidalink straipsniu su draugais ir kolegomis!