Kaip uždirbti iš akcijų? Obligacijos. 22 dalis

Obligacijos yra didžiausia vertybinių popierių rinka, investuotojams suteikianti neribotas galimybes. Dauguma investuotojų gerai susipažinę su obligacijų rinka, tačiau net geriausiems ekspertams sudėtinga eiti koja kojon su naujienomis rinkoje.

Kas obligacijas daro obligacijomis?

Pirmame straipsnyje apie obligacijas buvo aprašytos obligacijų charakteristikos. Šiame straipsnyje bus aprašoma, kaip obligacijos gali padėti pasiekti investicinių tikslų.

Obligacija yra paskola, kurią obligacijos pirkėjas suteikia obligacijų leidėjui. Vyriausybės, korporacijos, savivaldybės leidžia obligacijas, kai joms reikia papildomo kapitalo. Investuotojas, perkantis obligacijas, tuos pinigus paskolina.

Kaip ir už bet kurią kitą paskolą, taip ir už obligacijų turėjimą mokamos palūkanos. Obligacijos palūkanas (kuponą) moka periodiškai, o pabaigoje jas visiškai išperka už nominalą.

Pavyzdžiui, korporacija nori statyti naują fabriką už $1 mln. Ir nusprendė statybą finansuoti skolintomis lėšomis. Ji nusprendė išleisti 1 000 obligacijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra $1 000.

Korporacija, kuri dabar yra obligacijų leidėja, turi už obligacijas mokėti palūkanas (kuponą). Ir tokias palūkanas, kurios būtų konkurenciškos panašioms kitoms obligacijos, tačiau tuo pačiu patrauklios investuotojams.

Korporacija išplatina 5 metų trukmės 5% kasmetinio kupono obligacijas. Tai reiškia, kad kasmet investuotojas gaus $50 nuo kiekvienos obligacijos, o po penkių metų gaus $1 005 – kuponas plius obligacijos išpirkimas.

Ryšys tarp obligacijos kainos ir pajamingumo

Obligacijos turi rinkos kainą, už kurią jos perkamos ir parduodamos antrinėje rinkoje. Investuotojams svarbiausias rodiklis dažniausiai yra pajamingumas iki išpirkimo (YTM – Yield to Maturity). Jis parodo, kokią vidutinę metinę grąžą gaus investuotojas, jei obligaciją laikys iki jos išpirkimo.

Obligacijos pajamingumas apskaičiuojamas pagal:

• obligacijos rinkos kainą,
• kupono palūkanas,
• laiką iki išpirkimo.

Obligacijų rinkoje galioja svarbi taisyklė: obligacijos kaina ir pajamingumas juda priešingomis kryptimis.

• Kai obligacijos kaina kyla, jos pajamingumas mažėja.
• Kai obligacijos kaina krenta, pajamingumas didėja.

Didžiausią įtaką obligacijų kainai daro rinkos palūkanų normos.

• Kai palūkanos mažėja, seniau išleistos obligacijos su didesniais kuponais tampa patrauklesnės, todėl jų kaina kyla.
• Kai palūkanos didėja, naujos obligacijos siūlo didesnę grąžą, todėl senesnių obligacijų kaina krenta.

Kas yra obligacijos kaina

Kai kuriose rinkose obligacijų kaina pateikiama kaip procentas nuo nominalios vertės.

Pavyzdžiai:

Nominali vertė	Kaina, %	Reali kaina
$1 000	100	$1 000
$1 000	102	$1 020
$1 000	97	$970

Jei kaina viršija 100, obligacija parduodama su premija. Jei mažesnė nei 100 – su nuolaida.

Palūkanų normų pokyčiai veikia obligacijų vertę.

Trumpuoju laikotarpiu:

• krentančios palūkanos didina obligacijų kainas,
• kylančios palūkanos mažina obligacijų vertę.

Ilguoju laikotarpiu kylančios palūkanos gali būti naudingos, nes išpirktos obligacijos gali būti perinvestuotos į naujas su didesniu pajamingumu.

Obligacijų rizika ir finansinė trukmė

Obligacijų kainos reaguoja į palūkanų normų pokyčius. Tam įvertinti naudojamas rodiklis finansinė trukmė (duration).

Finansinė trukmė parodo:

• kiek obligacijos kaina gali pasikeisti,
• jei rinkos palūkanų norma pasikeičia 1%.

Kuo didesnė finansinė trukmė, tuo obligacijos kaina jautresnė palūkanų pokyčiams.

Šis rodiklis padeda:

• palyginti skirtingas obligacijas,
• įvertinti obligacijų portfelio riziką.

Finansinė trukmė, jai kam įdomu, apskaičiuojama taip:

Macaulay Duration formulė

$$D = \frac{\sum_{t=1}^{n} \left( \frac{t \cdot CF_t}{(1+y)^t} \right)} {\sum_{t=1}^{n} \left( \frac{CF_t}{(1+y)^t} \right)}$$kur:

• D – obligacijos duration
• t – laikotarpis (metai arba kupono periodas)
• CFₜ – pinigų srautas t laikotarpiu (kuponas arba kuponas + nominalas)
• y – pajamingumas iki išpirkimo (YTM)
• n – laikotarpių skaičius

Supaprastintas pavyzdys

Tarkime obligacija:

• nominalas 1 000
• kuponas 5%
• terminas 3 metai
• YTM 5%

Pinigų srautai:

Metai	CF	Diskontuota vertė
1	50	47.62
2	50	45.35
3	1050	907.03

Obligacijos kaina ≈ 1 000

Skaičiuojame svertinį laiką:$$D = \frac{1×47.62 + 2×45.35 + 3×907.03}{1000}$$$$D \approx 2.86\ \text{metai}$$

Tai reiškia, kad jei per metus FED FOMC pakeltų bazines palūkanas 1%, tai obligacijos kaina sumažės 2.86%. Bet tai tik teorinis skaičiavimas, parodantis obligacijos jautrumą.

Nulinio kupono obligacijos

Nulinio kupono obligacijos nemoka periodinių palūkanų. Todėl jų finansinė trukmė yra lygi laikui iki išpirkimo.

Dėl šios priežasties jų kaina yra jautresnė palūkanų normų pokyčiams. Tokios obligacijos dažnai tampa patrauklios investuotojams mažėjant palūkanų normoms, nes jų kaina gali kilti sparčiau.

Pabaigai dar vienas pavyzdys

Tarkime turime dvi obligacijas, kurių nominalas 1 000:

• A obligacijos kuponas – 8%
• B obligacijos kuponas – 10%

Rinkos palūkanos	Obligacija A	Obligacija B
6 %	1 275	1 551
8 %	1 000	1 125
10 %	811	1 000

Matyti, kad kai rinkos palūkanos mažesnės už kuponą, obligacijos kaina kyla, o kai didesnės – kaina krenta.

Išvados

Obligacijos gali atrodyti ramios ir nuobodžios, bet jų kainų matematika yra visai ne tokia paprasta. Kai palūkanos kyla, obligacijų kainos krenta – ir atvirkščiai. Šis mechanizmas lemia didelę dalį obligacijų rinkos dinamikos.

Investuotojams svarbiausia suprasti du dalykus: pajamingumą iki išpirkimo (YTM) ir duration. Šie rodikliai leidžia įvertinti, kokia grąža tikėtina ir kaip jautriai obligacijos reaguos į palūkanų pokyčius.

O jei viskas atrodo pernelyg sudėtinga – nenusiminkite. Net profesionalūs investuotojai kartais žiūri į obligacijų grafikus ir galvoja: „hmm… ši matematika šiandien tikrai negerė kavos su cukrumi“.

---

DUK apie obligacijas (FAQ)

Kas yra obligacija?

Obligacija – tai skolos vertybinis popierius. Kai investuotojas perka obligaciją, jis faktiškai paskolina pinigus obligacijos leidėjui – vyriausybei, savivaldybei ar įmonei. Už tai investuotojas periodiškai gauna palūkanas (kuponą), o pasibaigus terminui – obligacijos nominalią vertę.

Kas yra obligacijos pajamingumas iki išpirkimo (YTM)?

YTM (Yield to Maturity) – tai vidutinė metinė grąža, kurią investuotojas gaus, jei laikys obligaciją iki jos išpirkimo termino. Šis rodiklis įvertina obligacijos rinkos kainą, kupono palūkanas ir laiką iki išpirkimo.

Kodėl obligacijų kaina ir pajamingumas juda priešingomis kryptimis?

Kai obligacijos kaina kyla, jos pajamingumas mažėja, o kai kaina krenta – pajamingumas didėja. Taip nutinka todėl, kad kupono mokėjimai yra fiksuoti, o rinkos kaina keičiasi priklausomai nuo palūkanų normų ir investuotojų paklausos.

Kas yra obligacijos finansinė trukmė (duration)?

Duration parodo, kiek obligacijos kaina gali pasikeisti pasikeitus rinkos palūkanų normai. Pavyzdžiui, jei obligacijos duration yra 5 metai, tai palūkanų normai pakilus 1%, obligacijos kaina teoriškai gali sumažėti apie 5%.

Ar obligacijos yra saugios investicijos?

Obligacijos paprastai laikomos mažesnės rizikos investicija nei akcijos, tačiau jos vis tiek turi rizikų. Svarbiausios yra palūkanų normų rizika, kredito rizika ir infliacijos rizika.