Buffett indikatorius: kodėl jį būtina peržiūrėti ir ar dar naudingas?

Buffett indikatorius ilgus metus buvo investuotojų mėgstamas kompasas: paprastas, elegantiškas ir, atrodė, neįtikėtinai tikslus. Tačiau XXI amžiaus ekonomika tapo kitokia nei ta, kurioje šis rodiklis gimė. Globalizacija, technologijų sektoriaus dominavimas, milžiniški nuosavų akcijų supirkimai ir korporacijų koncentracija iš esmės pakeitė rinkos struktūrą.

Todėl šiandien Buffett indikatorius (BI) nebeparodo, ar rinka brangi – jis parodo, kaip stipriai JAV korporacijos išsiplėtė už savo sienų. Tai nebe vertinimo įrankis, o signalas, kad senąją metodiką laikas perrašyti.

Indikatoriaus idėja gimė iš W.Buffett idėjos (ne be B.Graham pagalbos), kad akcijų kaina negali/neturi kilti sparčiau nei kyla kompanijos pelnas akcijai (EPS). T.y. ne labiau nei kompanijos sukuriama vertė. Visos rinkos akcijų kainų pokyčius parodo indeksas. Bet kas parodo kompanijų sukuriamą vertę? Tam W.Buffett pasirinko šalies bendrąjį vidaus produktą. Visai logiškas sprendimas.

Vadinasi Buffett rodiklio interpretacija yra labai paprasta: ilguoju laikotarpiu BI turi būti lygus plius-minus 0%, Jei BI yra didesnis už 0%, tai akcijos vertinamos labiau, nei tų kompanijų sukuriama vertė. Ir laisvos rinkos atveju, BI visada turėtų judėti link 0%.

Buffett indikatorius: paprastas rodiklis, kuris tapo per daug garsus savo paties gerumui

Buffett indikatorius – akcijų rinkos kapitalizacijos ir BVP santykis – ilgą laiką buvo laikomas vienu iš elegantiškiausių būdų įvertinti, ar rinka pervertinta. Tačiau šiandien akademinė ir kvantinė bendruomenė kritikuoja, kad šis rodiklis nebeatspindi realios JAV ekonomikos struktūros.

Jau nuo 2018 m. publikuojami darbai rodo, kad CAP/BVP santykis tampa struktūriškai iškreiptas dėl globalių pajamų dalies, kuri neatsispindi JAV BVP. Technologijų sektoriaus dominavimas išbalansuoja CAP (rinkos kapitalizaciją); buyback’ai (nuosavų akcijų išpirkimai) kelia CAP, bet ne BVP; BVP nebeatspindi korporacijų pelningumo.

Priežastis paprasta: akcijų kapitalizacija auga greičiau nei BVP, ir tai nebūtinai reiškia, kad rinka yra išpūsta. Tai reiškia, kad indikatorius paseno.

Kodėl Buffett indikatorius buvo logiškas tik senajai JAV ekonomikai

Kai rodiklis atsirado (1970–1990 m.):

• Wilshire 5000 pajamos buvo beveik vien vietinės kilmės
• globalizacija buvo minimali
• technologijų sektorius sudarė mažą ekonomikos dalį
• korporacijos veikė daugiausia JAV teritorijoje

Todėl lyginti JAV akcijų kapitalizaciją su JAV BVP buvo logiška – abu rodikliai matavo tą pačią ekonominę erdvę. Šiandien – nebe.

Šiuolaikinė JAV korporacija yra globali, o BVP – vietinis rodiklis

2026 m. JAV korporacijos uždirba 40–50 % pajamų už JAV ribų. Tai reiškia:

• akcijų kapitalizacija atspindi globalią vertę,
• BVP atspindi vietinę vertę.

Buffett indikatorius lygina du skirtingus pasaulius, todėl jo reikšmė matematiškai pasmerkta kilti, net jei rinka yra visiškai normali.

CAP auga 8–12 %, BVP auga 2–3 % – indikatorius visada rodys „pervertinimą“

Tai struktūrinis pokytis, o ne ciklinis signalas:

• technologijų sektorius generuoja milžiniškas maržas
• tinklo efektai kuria monopolijas
• globali paklausa didina pelnus
• buyback’ai kelia akcijų kainas
• indeksų koncentracija didina CAP

Rezultatas: CAP auga 3–4 kartus greičiau nei BVP. Todėl Buffett indikatorius nuolat rodys pervertinimą, net kai rinka nėra brangi. Tai ne rinkos problema – tai indikatoriaus problema.

Kodėl indikatorius klaidina investuotojus

1. Jis rodo „pervertinimą“, kuris tėra globalizacijos efektas. Indikatorius neatskiria, kiek vertės sukurta JAV, o kiek – užsienyje.

2. Ignoruoja sektorių struktūrą. Tech sektorius sudaro ~30 % Wilshire 5000, bet tik ~8 % BVP.

3. Jis ignoruoja nuosavų akcijų supirkimo įtaką. Buyback’ai dirbtinai kelia CAP, bet ne BVP.

4. Jis ignoruoja korporacijų koncentraciją. 6 didžiausios JAV įmonės sudaro ~30 % viso CAP.

Todėl Buffett indikatorius šiandien matuoja ne rinkos pervertinimą, o JAV korporacijų globalią dominaciją.

Kaip turėtų atrodyti modernus Buffett indikatorius

1. Globalių pajamų korekcija. CAP × (1 – globalių pajamų dalis) → sumažina CAP ~40–50 %

2. Sektoriaus struktūros korekcija. Tech sektoriui taikomas atskiras koeficientas → sumažina CAP dar ~10–15 %

3. Buyback korekcija. CAP – buyback efektas → sumažina CAP ~5–10 %

Rezultatas:

Klasikinis Buffett indikatorius JAV ≈ 230–250 % Koreguotas Buffett indikatorius JAV ≈ 120–140 %. Skirtumas gavosi pakankamai reikšmingas.

Ar Buffett indikatorius dar naudingas?

Naudingas:

• kaip sentimentų matas
• kaip ilgalaikės kapitalizacijos tendencijos indikatorius
• kaip globalizacijos poveikio JAV korporacijoms matas
• kaip „įspėjimo signalas“, kai CAP/BVP santykis tampa ekstremalus

Bevertis:

• kaip rinkos pervertinimo matas
• kaip ciklinio piko indikatorius
• kaip investavimo sprendimų priemonė
• kaip rinkos kritimo prognozavimo įrankis

Šiandien Buffett indikatorius nepasako, ar rinka brangi. Jis pasako, kad JAV korporacijos yra globalios ir pelningos.

Galutinė išvada: indikatorius turi būti perrašytas

Buffett indikatorius buvo puikus 20 amžiaus pabaigoje. Tačiau XXI amžiuje jis tapo struktūriškai pasenęs. Jeigu nori jį naudoti rimtai – jį reikia koreguoti koreguoti nuolat, atsižvelgiant į globalių pajamų ir sektorių struktūros pokyčius. Jeigu nori suprasti rinkos ciklus – jis nebetinka. Šiuolaikinėje makroekonomikoje Buffett indikatorius yra:

• geras sentimentų matas,
• prastas vertinimo indikatorius,
• visiškai netinkamas prognozėms.

Ir žinoma, straipsnyje pateikti tik apytikriai vertinimai. Tačiau ir jie parodo, kad klasikinis Buffett indikatorius “atsiliko nuo gyvenimo”. Tai nėra bėda. Tik ši analizė mums primena, kad akcijų rinkos kapitalizacija keičiasi pagal vienus dėsnius, o bendrasis vidaus produktas – visai pagal kitus. Ilgainiui šis skirtumas duoda didžiulę rodiklio paklaidą, ką ir matėme analizėje.

Parašykite komentaruose, ar jūs dažnai žiūrite į Buffett indikatorių ir ar naudojate jį investiciniams sprendimams priimti.