Obligacijų pajamingumų kreivė: Investicijų pagalbininkas

Obligacijų pajamingumų kreivė

Obligacijų pajamingumų kreivė vaizduoja santykį tarp obligacijų pajamingumų ir jų trukmės. Tai yra svarbus įrankis investuojant į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, nes leidžia įvertinti rinkos lūkesčius dėl palūkanų normų, infliacijos ir ekonomikos augimo.

Kas yra obligacijų pajamingumų kreivė?

Obligacijų pajamingumų kreivė – tai grafikas, kuriame pavaizduotas obligacijų pajamingumas (YTM – pelningumas iki išpirkimo) priklausomai nuo jų trukmės (maturity). Paprasčiausiai tariant, tai yra linija, kuri jungia skirtingų trukmių obligacijų pajamingumus.

Pajamingumo kreivė gali būti:

  • Normali – kai ilgalaikių obligacijų pajamingumas yra didesnis nei trumpalaikių. Tai rodo, kad investuotojai tikisi ekonomikos augimo ir infliacijos.
  • Inversinė – kai trumpalaikių obligacijų pajamingumas viršija ilgalaikių. Tai gali būti recesijos signalas, nes investuotojai tikisi palūkanų normų mažėjimo ir ekonomikos nuosmukio.
  • Lygi – kai trumpalaikių ir ilgalaikių obligacijų pajamingumai yra panašūs. Tai gali rodyti ekonominį neapibrėžtumą arba pereinamąjį laikotarpį.

Paimkime konkretų pavyzdį – JAV Iždo obligacijų pajamingumų kreives. Paveikslėlyje Mėlyna linija yra 10 metų senumo pajamingumų kreivė. Ji atitinka „Normalų” lygį. Todėl patogu pagal ją vertinti ‘šios dienos’ kreivę.

Raudona linija kaip tik atitinka obligacijų pajamingumus iki išpirkimo rašymo metu. Kaip matome, jo toli nuo „normalios”. Pusė jos yra Inversinė, kita – Normali. Situacija dar vadinama „Hibrodine” kreive.

Obligacijų pajamingumų kreivė
Obligacijų pajamingumų kreivė

Kodėl svarbu stebėti obligacijų pajamingumų kreivę?

Pajamingumų kreivė yra svarbus ekonomikos barometras. Ji padeda investuotojams įvertinti rinkos lūkesčius dėl:

  • Palūkanų normų pokyčių – FED ar kitų centrinio banko sprendimai gali turėti įtakos trumpalaikių obligacijų pajamingumui.
  • Infliacijos lūkesčių – ilgesnės trukmės obligacijų pajamingumas gali atspindėti ilgalaikius infliacijos lūkesčius.
  • Ekonomikos augimo perspektyvų – pajamingumo kreivės forma gali rodyti investuotojų nuotaikas dėl ekonomikos ateities.

Stebėdami pajamingumų kreivę, investuotojai gali priimti pagrįstus sprendimus dėl portfelio sudėties, rizikos valdymo ir investavimo strategijų. Todėl apie tai pakalbėkime žemiau…

1. Portfelio sudėtis – kaip kreivė padeda paskirstyti investicijas

Pajamingumų kreivė parodo, kurioje vietoje rizikos–grąžos santykis yra patraukliausias.

  • Jei kreivė staigiai kylanti (normali) – ilgesnio laikotarpio obligacijos duoda gerokai didesnį pajamingumą nei trumposios.
    👉 Tai gali skatinti investuotojus kaupti ‘ilgesnį’ pajamingumą, nes jie gauna papildomą premiją už ilgesnę trukmę (term premium).
    👉 Tokiu atveju portfelyje dažnai didinama ilgalaikių obligacijų dalis.
  • Jei kreivė inversuota – trumpalaikės obligacijos siūlo aukštesnį pajamingumą nei ilgalaikės.
    👉 Tai signalizuoja, kad rinkos tikisi palūkanų mažinimo, todėl ilgo laikotarpio obligacijos tampa mažiau patrauklios.
    👉 Investuotojai gali trumpinti trukmę (duration shortening) – t. y. laikyti daugiau trumpalaikių priemonių, kad sumažintų kainos svyravimų riziką, kai palūkanos aukštos.
  • Jei kreivė plokščia arba mišri (kaip dabar JAV) – tai rodo neapibrėžtumą.
    👉 Investuotojai dažnai renkasi diversifikuotą terminų struktūrą – vadinamą „barbell“ strategiją: dalį labai trumpų, dalį labai ilgų obligacijų, vengiant vidurinės dalies.

Humoras tame, kad kai investuotojai perka obligacijas, tai jų pajamingumas iki išpirkimo mažėja, nes kyla obligacijos kaina. Tai jei, kaip sakoma, investuotojus vilioja aukšto pajamingumo obligacijos ir jas perka, tai ilgainiui Raudonos linijos ‘sparnai’ pradės leistis ir kreivė suplokštės…

2. Rizikos valdymas – signalai iš kreivės formos

Kreivė – tai savotiškas rinkos „termometras“.

  • Kai ji inversuota, istorija rodo, kad tokia situacija dažnai būna prieš ekonomikos lėtėjimą ar recesiją.
    ➤ Rizikos valdytojai tokiu metu mažina ciklinių akcijų dalį (pvz., pramonės, vartojimo prekių sektorius) ir didina gynybinius sektorius (pvz., sveikatos apsaugą, būtinųjų prekių įmones).
    ➤ Taip pat didinama grynųjų ar fiksuoto pajamingumo priemonių dalis.
  • Kai kreivė staigiai kyla, tai dažnai reiškia, kad ekonomika plečiasi, infliacijos lūkesčiai didėja, o palūkanų normos gali kilti.
    ➤ Tokiu atveju reikia saugotis obligacijų kainų kritimo rizikos, nes kylant palūkanoms jų vertė mažėja.
    ➤ Rizikos valdymo priemonės – trumpinti trukmę, naudoti infliacijai atsparias obligacijas (TIPS), ar apsidrausti išvestinėmis priemonėmis.

3. Investavimo strategijos – kaip kreivės dinamika lemia sprendimus

Investuotojai (ypač instituciniai – fondai, bankai, draudikai) dažnai remiasi pajamingumų kreivės pokyčiais kurdami strategijas, pvz.:

  • Rinkos laiko strategija (yield curve trading):
    Pirkimas tų obligacijų, kurių pajamingumai, tikimasi, mažės (kainos kils), ir pardavimas tų, kurių pajamingumai, tikimasi, kils.
    Pvz., jei prognozuojamas kreivės „išsilyginimas“, investuotojas gali pirkti ilgo termino ir parduoti trumpo.
  • „Barbell“ ir „Bullet“ strategijos:
    • Barbell – investuotojas turi trumpalaikių ir ilgalaikių obligacijų, kad išnaudotų tiek likvidumą, tiek pajamingumą.
    • Bullet – koncentruojamasi į vieną trukmės segmentą (pvz., 5 metų obligacijas), kai tikima, jog būtent toje zonoje bus geriausia grąža.
  • Kreivės forma kaip ekonomikos indikatorius:
    Fondų valdytojai stebi, kaip kreivės forma keičiasi laikui bėgant.
    Jei inversija gilėja – tai gali būti signalas mažinti riziką.
    Jei kreivė vėl pradeda normalizuotis – tai ženklas, kad ekonomika galbūt pasiekė dugną ir atsigauna.

Praktinis obligacijų pavyzdys (2025 m. JAV situacija)

Dabar JAV:

  • 3 mėn. obligacijų pajamingumas artimas 10 metų (~3.95% prieš ~4.06%),
  • bet 30 metų obligacijos vėl kyla link 4.70%.

Tai reiškia:

  • rinkos tikisi palūkanų normų mažinimo artimiausiu metu (todėl trumpas galas aukštas),
  • tačiau ilgesnėje perspektyvoje investuotojai reikalauja aukštesnio pajamingumo už laikymą iki 2050-ųjų, nes nėra tikri dėl infliacijos ateityje.

Toks derinys (dalinai inversuota, bet su ilgo galo pakilimu) rodo pereinamąjį etapą – nuo griežtos pinigų politikos link švelnesnės. Investuotojai tokioje situacijoje dažnai:

  • trumpina obligacijų trukmę,
  • didina grynųjų arba „floating rate“ priemonių dalį,
  • laukia aiškesnio FED tono prieš ilgalaikius įsipareigojimus.

Išvada

Pajamingumų kreivės stebėjimas – tai ne vien teorinis grafikas. Tai praktinis kompasas, leidžiantis investuotojams suprasti, kur link juda ekonomika, kokio lygio riziką verta prisiimti ir kokius instrumentus pasirinkti konkrečiu ciklo etapu.

Ji leidžia:

  • optimizuoti portfelio struktūrą,
  • valdyti palūkanų ir infliacijos riziką,
  • numatyti ekonomikos fazes,
  • ir išnaudoti rinkos signalus dar prieš jiems atsispindint akcijų kainose.

Dinaminė pajamingumų kreivė.


Discover more from Investment make Easy

Subscribe to get the latest posts sent to your email.

4 Trackbacks / Pingbacks

  1. Auksas 4200$! Trumpas smogė – gelbėkis! 42 savaitės apžvalga
  2. Kapitalo rinkų drama: Bitcoin ar auksas triumfuos?
  3. Ar FED sugadins jūsų portfelį? 44 savaitės apžvalga
  4. Kapitalo akcijų rinkos apžvalga: nervų kova prasideda

Leave a Reply